Neformalus Zitos Mažeikaitės skandinavų literatūros kursas
2021 04 18
Šis teminis „Metų“ litera-turas skirtas poetės, Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatės, vertėjos, už vertimus apdovanotos Karališkosios Švedijos mokslų akademijos premija, Zitos Mažeikaitės veiklai. Vartant žurnalo archyvus jos ilgametį darbą norisi vadinti neformaliu skandinavų literatūros kursu, kurį ji skaitytojams „dėsto“ nuo 1991 m. Nors Mažeikaitė verčia ir iš vokiečių kalbos, ši publikacija skirta didžiausiai jos veiklos daliai – literatūros vertimams iš švedų kalbos ir kultūros populiarinimui. Tuo ji papildomai užsiėmė 1997–2015 m., reguliariai pagal švedų kultūrinę spaudą rengdama publikacijas „Metų“ žurnalo rubrikoms „Palei Baltiją“, „Svetur“ ir „Tėvynės varpai“.
Šioje publikacijoje pateikiami visi iki šiol žurnalo puslapiuose skelbti Mažeikaitės vertimai ir atrinkti aktualumo nepraradę lydimieji tekstai. Vertėja yra žinomiausių kūrėjų Torgny Lindgreno, Ingmaro Bergmano, Tomo Tranströmerio ir kitų garsenybių prakalbintoja lietuvių kalba. „Litera-ture“ rasite plačią žanrinę įvairovę – poezijos, trumposios prozos, romanų ištraukų, autobiografinių tekstų ištraukų.
Pagal spaudą Mažeikaitės parengtos publikacijos dažniausiai yra proginės, tačiau būtent todėl labai aiškiai apibendrina svarbiausius įvairių rašytojų kūrybos bruožus. Akcentuojama tiek labai nevienareikšmiškai vertinama klasika (Augusto Strindbergo atvejis), tiek supažindinama su naujausiais fenomenais, pvz., Peterio Høego požiūris į populiariosios ir aukštosios literatūros skirtį, pažintis su Karlo O. Knausgård’o rašoma autofikcija (str. „Trivialūs dalykai…“). Apskritai atrinktuose tekstuose galima užčiuopti, kaip Skandinavijoje veikia literatūros industrija, kokie pripažinimo dėsniai (Selmos Lagerlöf susirašinėjimas su kritiku Georgu Brandesu), kokią įtaką turi politinės laikysenos (žr. Eyvindo Johsono atvejį str. „Žmogus neprivalo tapti vergu“), kokios problemos kyla bėgant laikui (moterų kūrėjų, pvz., Strindbergo dukters Karinos Smirnoff dramaturgijos, renesansas).
Taigi sudėlioti į vieną virtualią lentynėlę Mažeikaitės vertimus ir lydimuosius straipsnius atrodo vertinga. Ne viena „Metuose“ rengta publikacija primins geriausius lietuvių kalba išleistus vertimus ir papildys Jūsų žinių bagažą.
Gerų atradimų!
Klasikinė švedų literatūra
Augustas Strindbergas
(1849–1912)
buvo vadinamas didžiuoju vienišiumi. Nedaugelis žino, kad Augustas Strindbergas rašė eilėraščius, nors pjesės dažnai statomos visame pasaulyje. Apie šio dramaturgo populiarumą švedų rašytojas Svenas Delblancas yra pasakęs: „Strindbergas – tai praeitis, dabartis ir ateitis.“
Selma Lagerlöf
(1858–1940)
Jai pavyko įkūnyti nacionalinės vienybės ir bendrumo dvasią. Kultūros ir gamtos, dangaus ir žemės, dvasinio ir materialaus pasaulio, dabarties ir praeities, žmogaus ir gyvūnų vienovė – visa tai tapo nacionaliniu mitu.
Užuomina: šeštoji Torgny Lindgreno „Legenda“ (1991 m. Nr. 12) aprašo mistinį Selmos Lagerlöf ir neoromantiko Vernerio fon Heidenstamo susitikimą.
Kiti svarbūs tekstai:
Modernioji švedų literatūra: dramaturgija ir proza
Ingmar Bergman
(1918–2007)
pasaulyje žinomas švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas, prozininkas, sukūręs trilogiją apie save ir savo kūrybą. Ne vieną kino scenarijų jis yra pavertęs įdomia ir nemažiau vertinga prozos knyga, psichologiniu romanu ar dramine apysaka.
Torgny Lindgren
(1938–2017)
Europoje labai gausiai verčiamas švedų prozininkas. Parašęs keletą pjesių teatrui ir radijui, tačiau populiarumą pelnė sukūręs romanus, alegorinius apsakymus, pasižyminčius dideliu išradingumu ir fantazija.
Apdovanotas daugeliu literatūrinių premijų, išrinktas į Švedų akademiją.
Peter Nilson
(1937–1998)
fantastinio realizmo atstovas, kurio kūryba šiek tiek primena Argentinos rašytoją J. L. Borchesą. Apsakymuose maišomi mitai, legendos ir tikrovė, seniai praėję laikai ir dabartis. Į realybę autorius stengiasi įterpti fantastikos, mistikos, to, kas tebėra paslaptinga.
Per Olov Enquist
(1934–2020)
vienas garsiausių švedų rašytojų. Daugelio premijų laureatas, kūryba versta į keliolika kalbų. Mūsų skaitytojai gali susipažinti su jo romanais „Kapitono Nemo biblioteka“, „Išguitas angelas“, „Asmens gydytojo viešnagė“, „Blanša ir Marija“.
Per Olov Enquist. Išguitas angelas
1993 m. Nr. 7 / Meilės romanas. Iš švedų k. vertė Z. Mažeikaitė
(nesuskaitmenintas)