literatūros žurnalas

Neformalus Zitos Mažeikaitės skandinavų literatūros kursas

2021 04 18

Šis teminis „Metų“ litera-turas skirtas poetės, Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatės, vertėjos, už vertimus apdovanotos Karališkosios Švedijos mokslų akademijos premija, Zitos Mažeikaitės veiklai. Vartant žurnalo archyvus jos ilgametį darbą norisi vadinti neformaliu skandinavų literatūros kursu, kurį ji skaitytojams „dėsto“ nuo 1991 m. Nors Mažeikaitė verčia ir iš vokiečių kalbos, ši publikacija skirta didžiausiai jos veiklos daliai – literatūros vertimams iš švedų kalbos ir kultūros populiarinimui. Tuo ji papildomai užsiėmė 1997–2015 m., reguliariai pagal švedų kultūrinę spaudą rengdama publikacijas „Metų“ žurnalo rubrikoms „Palei Baltiją“, „Svetur“ ir „Tėvynės varpai“.

Šioje publikacijoje pateikiami visi iki šiol žurnalo puslapiuose skelbti Mažeikaitės vertimai ir atrinkti aktualumo nepraradę lydimieji tekstai. Vertėja yra žinomiausių kūrėjų Torgny Lindgreno, Ingmaro Bergmano, Tomo Tranströmerio ir kitų garsenybių prakalbintoja lietuvių kalba. „Litera-ture“ rasite plačią žanrinę įvairovę – poezijos, trumposios prozos, romanų ištraukų, autobiografinių tekstų ištraukų.

Pagal spaudą Mažeikaitės parengtos publikacijos dažniausiai yra proginės, tačiau būtent todėl labai aiškiai apibendrina svarbiausius įvairių rašytojų kūrybos bruožus. Akcentuojama tiek labai nevienareikšmiškai vertinama klasika (Augusto Strindbergo atvejis), tiek supažindinama su naujausiais fenomenais, pvz., Peterio Høego požiūris į populiariosios ir aukštosios literatūros skirtį, pažintis su Karlo O. Knausgård’o rašoma autofikcija (str. „Trivialūs dalykai…“). Apskritai atrinktuose tekstuose galima užčiuopti, kaip Skandinavijoje veikia literatūros industrija, kokie pripažinimo dėsniai (Selmos Lagerlöf susirašinėjimas su kritiku Georgu Brandesu), kokią įtaką turi politinės laikysenos (žr. Eyvindo Johsono atvejį str. „Žmogus neprivalo tapti vergu“), kokios problemos kyla bėgant laikui (moterų kūrėjų, pvz., Strindbergo dukters Karinos Smirnoff dramaturgijos, renesansas).

Taigi sudėlioti į vieną virtualią lentynėlę Mažeikaitės vertimus ir lydimuosius straipsnius atrodo vertinga. Ne viena „Metuose“ rengta publikacija primins geriausius lietuvių kalba išleistus vertimus ir papildys Jūsų žinių bagažą.

Gerų atradimų!

Klasikinė švedų literatūra

Augustas Strindbergas
(1849–1912)

buvo vadinamas didžiuoju vienišiumi. Nedaugelis žino, kad Augustas Strindbergas rašė eilėraščius, nors pjesės dažnai statomos visame pasaulyje. Apie šio dramaturgo populiarumą švedų rašytojas Svenas Delblancas yra pasakęs: „Strindbergas – tai praeitis, dabartis ir ateitis.“

Zita Mažeikaitė. Švedai apie Henriką Ibseną ir Augustą Strindbergą

2007 m. Nr. 4 / Dar prieš dešimt metų atrodė, kad Henrikas Ibsenas (1828–1906) gali pasitraukti iš norvegų kultūros. Oslo nacionalinis teatras retkarčiais sudurstydavo kokį naftalininį šio dramaturgo spektaklį, o šiaip tenkinosi statula priešais įėjimą…

Zita Mažeikaitė. Strindbergas, kurio nepažįstame

2013 m. Nr. 1 / Nedaugelis žino, kad Augustas Strindbergas (1849–1912) rašė eilėraščius. Kaip poetas jis yra pamirštas. Galbūt ir dėl to, kad pats kritiškai vertino savo poeziją. Šalia rimtos kūrybos – romanų ir dramų – eilėraščiai jam tebuvo

Zita Mažeikaitė. Miręs klasikas – paršas išradingoj virtuvėj

2015 m. Nr. 1 / A. Strindbergas buvo vadinamas didžiuoju vienišiumi, tačiau toks jis buvo tik savo kūryboje, šiaip laisvalaikį mėgdavo leisti su draugais, nors tie, jo manymu, kai kada jį išduodavo. Jis nebuvo lyderis, bet juo tapdavo…

Selma Lagerlöf
(1858–1940)

Jai pavyko įkūnyti nacionalinės vienybės ir bendrumo dvasią. Kultūros ir gamtos, dangaus ir žemės, dvasinio ir materialaus pasaulio, dabarties ir praeities, žmogaus ir gyvūnų vienovė – visa tai tapo nacionaliniu mitu.

Zita Mažeikaitė. Mielas profesoriau Brandesai!.. Mieloji Selma Lagerlöf!..

1998 m. Nr. 1 / Visoj Skandinavijoj garsus danų lite­ratūros istorikas ir kritikas Georgas Brandesas (1842–1927) dabar vėl minimas Švedijoje. Apie jį ypač daug rašo femi­nistinės pakraipos literatūros tyrinėtojos, jos kaltina Brandesą dėl…

Zita Mažeikaitė. Sena knyga – atradimas šiuolaikiniam pasauly

2015 m. Nr. 5–6 / Ekonomikos globalizacija žadina praeityje etniškai idealios Švedijos vaizdinį. Ant dvidešimties švediškų kronų banknoto pavaizduota Nilso Holgersono kelionė po Švediją, aprašyta garsioje Selmos Lagerlöf (1858–1940) knygoje.

Užuomina: šeštoji Torgny Lindgreno „Legenda“ (1991 m. Nr. 12) aprašo mistinį Selmos Lagerlöf ir neoromantiko Vernerio fon Heidenstamo susitikimą.

Kiti svarbūs tekstai:

Zita Mažeikaitė. Mistiniai E. Swedenborgo sapnai ir pokalbiai su dvasiom

1998 m. Nr. 5 / Emanuelis Swedenborgas (1688–1772), garsus švedų mokslininkas, mąstytojas, mistikas ir aukštas valdininkas, sulaukęs penkiasdešimt šešerių metų, patyrė dvasinę krizę, kuri pakreipė likusį jo gyvenimą nauja linkme.

Zita Mažeikaitė. Psalmės – švedų poezijos ištakos

2009 m. Nr. 3 / Psalmių giedojimas – svarbi švedų bažnyčios pamaldų dalis. Tad ir psalmynas – reikšminga maldos knyga. Net švedų bažnyčia kartais vadinama krikščioniškųjų psalmių bažnyčia. Pirmoji psalmių knyga Švedijoje buvo išleista XVII a. pab.

Zita Mažeikaitė. Karalienė Kristina – rašytoja?

2006 m. Nr. 6 / Švedijos karalienė Kristina – viena įdomiausių istorinių figūrų. Apie jos gyvenimą knygas parašė Curtas Weibullas, Svenas Stolpė, naujausia – Peterio Englundo „Sidabrinė kaukė“.

Zita Mažeikaitė. Andersenui ji atkišo veidrodį

2005 m. Nr. 12 / Hanso Christiano Anderseno pasakos yra palikusios neišdildomą įspūdį daugeliui skaitytojų visame pasaulyje. Andersenas labai mėgo keliauti. Šiemet švedai jo dviejų šimtų metų jubiliejaus proga išleido knygą…

Modernioji švedų literatūra: dramaturgija ir proza

Ingmar Bergman
(1918–2007)

pasaulyje žinomas švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas, prozininkas, sukūręs trilogiją apie save ir savo kūrybą. Ne vieną kino scenarijų jis yra pavertęs įdomia ir nemažiau vertinga prozos knyga, psichologiniu romanu ar dramine apysaka.

Ingmar Bergman. Laterna magica

1994 m. Nr. 10 / Iš švedų k. Vertė Zita Mažeikaitė / Ingmaras Bergmanas (g. 1918 m.) – ne tik garsus švedų teatro ir kino režisierius, scenaristas, bet ir puikus rašytojas, sukūręs trilogiją apie save ir savo kūrybą. „Laterna magica“ – pirmoji trilogijos knyga.

Ingmar Bergman. Riksmai ir kuždesiai

2020 m. Nr. 5–6 / Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – pasaulyje žinomas švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas, prozininkas. „Riksmai ir kuždesiai“ – tai įtaigus jausmų kūrinys, kuriame, jam pavyko „nekliudomai judėti tarp sapno ir tikrovės“.

Ingmar Bergman. Fani ir Aleksandras

2009 m. Nr. 5–6 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Gegužės pradžios diena, jau pavasaris, šilta. Studentai ir docentai žieminius paltus užstatę lombarde, studentės – šviesiom suknelėm, vakarai gaivūs, viena šventė vejasi kitą. Teatro scenoje patiestas

Ingmar Bergman. Rudens sonata

2008 m. Nr. 8–9 / Iš švedų k. Vertė Zita Mažeikaitė / VIKTORAS. Kartais stoviu ir stebiu savo žmoną, bet ji to nežino. Ji mėgsta sėdėti štai ten, prie kampinio lango, dabar tikriausiai rašo laišką savo motinai. Kai ji pirmą kartą įžengė į šį kambarį, pasakė…

Ingmar Bergman. Dvasiniai reikalai

2002 m. Nr. 10 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Ingmaras Bergmanas (g. 1918 m.) – visame pasaulyje garsus kino režisierius, dramaturgas, prozininkas ir iki šiol kuriantis spektaklius teatro režisierius. Leidykla „Alma littera“, išleidusi jo „Laterna magica“…

Zita Mažeikaitė. Kas toji „vilko valanda“?

2014 m. Nr. 10 / Ingmaras Bergmanas, susukęs filmą „Vilko valanda“, sukūrė ir naują sąvoką, kuri tvirtai įsišaknijo švedų vaizdinių pasaulyje. Rašydamas šiam filmui scenarijų I. Bergmanas, tada – Švedijos nacionalinio dramos teatro vadovas…

Torgny Lindgren
(1938–2017)

Europoje labai gausiai verčiamas švedų prozininkas. Parašęs keletą pjesių teatrui ir radijui, tačiau populiarumą pelnė sukūręs roma­nus, alegorinius apsakymus, pasižyminčius dideliu išradingumu ir fantazija.
Apdovanotas daugeliu literatūrinių premijų, išrinktas į Švedų akademiją.

Torgny Lindgren. Dorė Biblija

2006 m. Nr. 8–9 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / „Dorė Biblija“ – naujausias garsaus šiuolaikinio švedų rašytojo Torgny Lindgreno (g. 1938 m.) romanas. (Septynias šio puikaus švedų pasakotojo knygas jau esu išvertusi į lietuvių kalbą…

Torgny Lindgren. Šaltiena

2003 m. Nr. 8–9 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Torgny Lindgrenas (g. 1938 m.) – garsus Švedų prozininkas, mūsų skaitytojams pažįstamas iš knygų „Gyvatės pėdsakas ant uolos“, „Betsabėja“, „Kamanių medus“, „Tapytojas Margalapis“.

Torgny Lindgren. Tapytojas Margalapis

2001 m. Nr. 1 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / „Tapytojas Margalapis“ (1999) – naujausia garsaus švedų rašytojo Torgny Lindgreno prozos knyga, sudaryta iš dešimties bevardžių apsakymų, paties autoriaus lakoniškai pavadintų „Figūromis“.

Torgny Lindgren. Legendos

1991 m. Nr. 12 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Torgnis Lindgrenas – šiuo metu labai pagarsėjęs, Europoje gausiai verčiamas švedų prozininkas, g. 1938 m. Vesterbotene. Pagal profesiją – mokytojas. Populiarumą pelnė sukūręs roma­nus…

Peter Nilson
(1937–1998)

fantastinio realizmo atstovas, kurio kūryba šiek tiek primena Argentinos rašytoją J. L. Borchesą. Apsakymuose maišomi mitai, legendos ir tikrovė, seniai praėję laikai ir dabartis. Į realybę autorius stengiasi įterpti fantastikos, mistikos, to, kas tebėra paslaptinga.

Peter Nilson. Keturi apsakymai

1994 m. Nr. 6 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Peteris Nilsonas (Peter Nilson), žinomas švedų prozininkas, gimė 1937 m., astronomas, buvęs Upsalos observatorijos docentas, rašė mokslo populiarinimo knygas, neseniai išleido trilogiją…

Zita Mažeikaitė. Žmogus prieš entropiją

1998 m. Nr. 6 / Šių metų kovo pradžioje mirė švedų rašytojas ir astronomas Peteris Nilsonas (g. 1937 m.). Leidykla „Alma littera“ 1994 m, išleido mano verstą jo novelių rinkti­nę „Mesijas su medine koja“.

Žymiausi švedų poetai

Tomas Tranströmer
(1931–2015)

vienas žinomiausių ir, anot kritikų, mylimiausių Švedijos poetų, daugelio literatūrinių premijų laureatas. 2011 m. Švedų akademija paskyrė jam Nobelio premiją, motyvuodama: „Jis glaustais, perregimais vaizdais leidžia mums naujai priartėti prie tikrovės.“
Išleido per dešimtį plonų eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų.

Tomas Tranströmer. Prisiminimai regi mane

2014 m. Nr. 5–6 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / „Prisiminimai regi mane“ (1993) – įžangą ir keletą skyrių apie vaikystę Stokholme, mokslo metus. Tai tarsi švytintis autobiografinis torsas, sukurtas metaforiškos vaizduotės…

Tomas Tranströmer. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Vertė Zita Mažeikaitė / Tomas Tranströmeris – vienas žinomiausių ir, anot kritikų, mylimiausių Švedijos poetų, daugelio literatūrinių premijų laureatas. 2011 m. Švedų akademija paskyrė jam Nobelio premiją, motyvuodama…

Tomas Tranströmer. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 10 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Tomas Tranströmeris (1931–2015) – vienas žinomiausių ir, anot kritikų, mylimiausių Švedijos poetų, daugelio literatūrinių premijų laureatas. Išleido per dešimtį plonų eilėraščių rinkinių…

Tom Tranströmer. Gedulo gondola Nr. 2

1995 m. Nr. 8–9 / Iš švedų k. Vertė Zita Mažeikaitė / Tomas Tranströmeris (g. 1931) laikomas žymiausiu šiandienos švedų poetu modernistu, daug verčiamas Europoje ir Amerikoje. T. Tranströmerio modernizmas, asketiškai taupus stilius…

Zita Mažeikaitė. Didžioji nežinomybė Tomo Tranströmerio poezijoje

2015 m. Nr. 10 / Viename stipriausių Tomo Tranströmerio (1931–2015) eilėraščių „Carillon“ (1985) susilieja poeto „aš“, mirtis, Briugės gamtovaizdis, egzistencinę prasmę įgavę potvyniai ir atoslūgiai, smurtu, žudynėm paženklinta praeitis ir dabartis…

Werner Aspenström
(1918–1997)

vienas ryškiausių moderniosios švedų poezijos atstovų, kritikų vadintas „kasdieny­bės poetizuotoju“. Yra išleidęs per 15 eilėraščių rinkinių, keleto literatūrinių premijų laureatas. 1969 m. už poeziją pelnęs mažąją Nobelio premiją.

Werner Aspenström. Eilėraščiai

1997 m. Nr. 12 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Werneris Aspenströmas (1918–1997) – garsus švedų poetas ir prozininkas, išleidęs per 15 eilėraščių rinkinių, keleto literatūrinių premijų laureatas. 1969 m. už poeziją pelnęs mažąją Nobelio premiją.

Zita Mažeikaitė. Švedai neteko garsaus savo poeto

1997 m. Nr. 5 / W. Aspenströmas – vienas garsiausių švedų poetų. 1969 m. apdovanotas mažą­ja Nobelio premija. (Lietuviškai jo eilėraščių galima rasti knygoje „Dešimt švedų poetų“, „Vaga“, 1993.) Daugelis jo poezijos eilučių jau tapę sentencijomis…


Kiti modernieji poetai:

Claes Andersson. Eilėraščiai

2004 m. Nr. 3 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Claesas Anderssonas – Suomijos švedų poetas (g. 1937). Iš profesijos – psichiatras, apie trisdešimt metų dirbęs šį darbą. Išleidęs daugiau kaip dvidešimt poezijos rinkinių, tris prozos knygas…

Kjell Espmark. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / Kjellis Espmarkas (g. 1930) – garsus švedų poetas, prozininkas, literatūros tyrinėtojas, Švedų akademijos ir Nobelio komiteto narys. Studijavo literatūros mokslą Stokholmo universitete, vėliau daug metų jame dirbo,

Nuo moderniosios iki šiuolaikinės skandinavų literatūros

Per Olof Sundman. Dramblio kaulas

2007 m. Nr. 3 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Peras Olofas Sundmanas (1922–1992) – švedų prozininkas, daugelio literatūrinių premijų laureatas. Parašęs keletą romanų: „Tardymas“, „Ekspedicija“, „Inžinieriaus Andrė skrydis“…

Zita Mažeikaitė. Susipažinkime arčiau: Peteris Høegas

1997 m. Nr. 5 / Peteris Høegas – tikras fenomenas šiandieninėj skandinavų literatūroj. Šis danų rašytojas dar jaunas, išleidęs tik penkias knygas, bet jau pla­čiai išgarsėjęs. Tarptautinį pripažinimą jam pelnė romanas „Panelės Smilos sniego jausmas“…

Zita Mažeikaitė. Trivialūs dalykai – kodėl jie tokie populiarūs?

2014 m. Nr. 10 / Ar pats rašytojas gali liautis būti rašytoju? Tokį klausimą iškėlė norvegų prozininkas Karlas Ove Knausgårdas (g. 1968). Užbaigęs septintąją, paskutinę romano „Mano kova“ dalį, jis nusprendė daugiau neberašyti.

Zita Mažeikaitė. Žmogus neprivalo tapti vergu

2000 m. Nr. 11 / Minint rašytojo Eyvindo Johnsono šimtmetį / Šiemet Švedijoje įvairiais renginiais pažymimas prozininko, Nobelio premijos laureato Eyvindo Johnsono (1900–1976) ju­biliejus. Prabėgo šimtas melų, kai gimė būsimasis nobelistas.

Jonas Gardell. Apie Jėzų

2010 m. Nr. 4 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Jonas (Lars Holger) Gardellis (g. 1963 m.) – garsus šiuolaikinis švedų rašytojas, dainininkas, komikas, dramaturgas. Būsimasis rašytojas augo psichologų šeimoje, priklausė baptistų bendruomenei.

 


Dėmesys moterims kūrėjoms:

Zita Mažeikaitė. Käbi Laretei žavesys

2005 m. Nr. 1 / Švedų spaudoje daug rašoma apie šeštąją Käbi Laretei knygą „Tarytum vertime“. Tai savotiška Bergmano filmo „Tarytum veidrodyje“ (1960) parafrazė. Laretei – garsi švedų pianistė, su I. Bergmanu pragyveno 10 metų, susilaukė dukters.

Zita Mažeikaitė. Strindbergo duktė – prozininkė ir dramaturgė

1997 m. Nr. 10 / Tikriausiai nedaug kas žino, jog gar­siojo švedų dramaturgo Augusto Strind­bergo vyriausia duktė Karina Smirnoff irgi rašė pjeses ir romanus. Kitais metais Stokholmas taps Euro­pos kultūros sostine…

Zita Mažeikaitė. Tove Jansson ir jos garsieji muminukai

2001 m. Nr. 12 / Skandinavija turi ne tik garsiąją Astridą Lindgren, bet ir kitą įdomią vaikų rašytoją. Suomijos švedė Tove Jansson pastarąjį dešimtmetį gyveno užsidariusi šcheruose prie Helsinkio. Rašytoja vengė žiniasklaidos…