literatūros žurnalas

Antano Škėmos kūrybos kontekstai „Metuose“

2021 01 30

„Lietuva bus laisva, Urugvajus garantuoja“ – vienintelis „Metuose“ publikuotas Antano Škėmos (1910–1961) rankraštinis tekstas. O apie patį rašytoją žurnale rašoma iki šiol.

Archyviniai straipsniai mums atveria plačią A. Škėmos kūrybos orbitą. Itin svarbiu šaltiniu laikytinas Vytauto Kavolio straipsnis „Antano Škėmos žmogus“, kuris iki šiol vienas iš atraminių straipsnių, įvedančių į rašytojo kūrybos ir biografijos kontekstus. Nuo šiol jis skaitmenintas ir prieinamas Jūsų reikmėms.

Kitą tekstų dalį sudaro privačioji korespondencija ir dienoraščiai. Ne paslaptis, kad Lietuvai tapus nepriklausoma praturtėjome išeivijos literatūra, o tada neretai būtent Antano Škėmos pavardė figūravo debatuose – jo kūryba ir dievinta, ir stipriai kritikuota, bet vienareikšmiškai nepalikusi abejingų, tam tikru etapu dažnai tapusi parankiniu pavyzdžiu. Tokių atvejų liudijimus paliekame keturis. Jie žymi recepciją išeivijoje ir Lietuvoje. Tai – trisdešimtmečio Valdemaro Kukulo dienoraščiai, išeivijos rašytojų Henriko Nagio ir Alfonso Nykos-Niliūno korespondencija, Henriko Radausko laiškai šiam autoriui ir Romualdo Granausko alegorinė kalba, kurioje A. Škėmos kūryba tampa vienu iš rodiklių, atskleidžiančių atotrūkį tarp socrealistinės ir laisvosios literatūros.

Ne mažiau svarbu, kad „Metuose“ nuolat permąstoma A. Škėmos kūrybos reikšmė lietuvių literatūrai, publikuojami straipsniai apie garsiausio jo kūrinio – moderniojo romano „Balta drobulė“ – naratyvo ypatumus, apie prozos sąsajas su tautosaka, galiausiai iki šiol recenzuojamos jo naujai išleistos ar perleistos knygos.

Tad kviečiame šiuo šaltinius patyrinėti išsamiau. Gerų skaitinių!

Antanas Škėma. Lietuva bus laisva, Urugvajus garantuoja

2001 m. Nr. 11 / „Lietuva bus laisva, Urugvajus garantuoja“ rastas A. Škėmos rankraš­čiuose. Kai kurios A. Škėmos mintys apie lietuvių kultūros propagavimą gali būti aktualios ir šiandien.

Apie Antano Škėmos kūrybą

Vytautas Kavolis. Antano Škėmos žmogus

1991 m, Nr. 11 / Mes juokavom, kad jis neturi teisės švęsti penkiasdešimties metų sukakties, nes ne­turi nei žilų plaukų, nei raukšlių, ir jis gulėjo skersai lovos ir kalbėjo, kad mes nie­kada nežinosim, kiek daug jis yra gavęs bendraudamas su mūsų jaunaisiais.

„A. Škėma užpildė lietuvių modernistinės literatūros tuštumą, jo proza ir dramos yra patikima atrama teoretikams, ieškantiems ypatingos medžiagos lietuvių literatūros interpretacijoms, kurios leistų patenkinti moderniosios kultūros ir ribinių žmogaus būsenų tyrinėjimo aistrą.

A. Škėma užpildė egzistencialistinės tematikos erdvę, maža to, jis joje iki šiol atrodo esąs tarsi svarbiausias. Lietuvoje jis buvo tikrai ilgai laukiamas ir geidžiamas autorius, tikras mūsų literatūrologijos jaunikis.“ (Regimantas Tamošaitis)

Regimantas Tamošaitis. Didysis Antano Škėmos klausimas

2010 m. Nr. 11 / Kartais atrodo, kad A. Škėmos XX a. antrosios pusės modernizmas su visa artistiška, ekscentriška bei mazochistiška ekstravagancija sugrįžta pas mus ne kaip jubiliejinio minėjimo objektas, bet kaip realybė…

Juldita Nagliuvienė. Tautosakiniai elementai ir struktūros A. Škėmos mažojoje prozoje

1997 m. Nr. 8–9 / Išeivijos rašytojo Antano Škėmos vaizduojamas pasaulis pasižymi savitu kosmopolitizmu, kuris lietuviško pasaulio atspindėjimą, tautinę pasaulėžvalgą susieja su įvairių kitų tautų dvasine patirtimi bei kultūri­niais archetipais.

Laura Laurušaitė. Neįveiktas dvilypumas lietuvių ir latvių egzodo romanuose

2012 m. Nr. 1 / Tiesiog neįtikėtina, kad lietuviai beveik nieko nežino apie latvių pokarinės emigracijos mastus ir svečiose šalyse sukurtą jų literatūrą, kuri ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais rodikliais smarkiai pranoksta mūsiškę.

„Sudėtinga romano [„Balta drobulė“] struktūra primena labirintą, kuriame skaitytojas turi pats prasibrauti pro įvaizdžių tankmę ir susiorientuoti. Garšvą <…> būtų galima palyginti su „supurtytu kaleidoskopu“.“ (Laura Laurušaitė)

Petras Bražėnas. Į savo vietą sugrįžęs

1994 m, Nr. 10 / Antanas Škėma. Rinktiniai raštai. – T. 1–2. – Vilnius: Vaga, 1994. – T. 1. – 599 p., t. 2 – 551 p.

Monika Staugaitytė. Amžina kaltė ir amžinas kartojimasis: ar įmanoma įveikti praeitį

2019 m. Nr. 2 / Antanas Škėma. Izaokas. – Vilnius: Odilė, 2018. – 152 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Antanas Škėma rašytojų laiškuose ir dienoraščiuose

„Škėmos dalykas geras. <…> o labiausia aš Škėmą gerbiu už tai, kad jis nepailsdamas nori išsimušti iš konvencionalumo srovės, kurioje maudosi beveik visa mūsų proza.“ (Henrikas Nagys)

„Pamažu skaitau A. Škėmą, ypač pribloškiantys jo eseistiniai etiudai apie poeziją ir poetus; čia jis nevaržomas jokių kuklumo kompleksų. Šitas minties platumas, asociacijų polėkis žadina pavydą.“ (Valdas Kukulas)

Valdemaras Kukulas. Dienoraščių fragmentas

2019 m. Nr. 2 / Kaskart, kai prisimenu, kad jau kadu kadės nerašiau nieko dienoraščiui, išsigąstu, ir vėl – nerašau. O išsigąstu dėl to, kad suabejoju savo dienoraščio samprata.

Pralaužti platesnį dangaus skliautą: Henriko Nagio laiškai Alfonsui Nykai-Niliūnui

2020 m. Nr. 10 / spalio 12-ąją minimas poeto, literatūros kritiko bei vertėjo Henriko Nagio (1920–1996) šimtmetis. Atstovaudamas tarpukariu Lietuvoje brendusiai naujajai intelektualų kartai, kurios gyvenimą dramatiškai sujaukė istorijos verpetai…

Kelios spalvos Henriko Radausko atminimui

2000 m. Nr. 4 / Henriko Radausko laiškai Stasiui Santvarui ir Antanui Škėmai, žinomo vertėjo, literatūros redaktoriaus Dominyko Urbo atsiminimai, parengė ir surinko Giedrius Viliūnas

Romualdas Granauskas. Rakto ieškojimas

1995 m. Nr. 7 / Laureato žodis Antano Vaičiulaičio premijos Įteikimo iškilmėse / …Šitą dalyką turėtume vadinti mūsų laiko drama. Kai taip stai­giai pasikeičia ištisos vertybių sistemos, toli į šoną pasislenka at­skaitos taškai ir kriterijai, nenuostabu, kad…