literatūros žurnalas

Ogden Nash. Eilės Camille’io Saint-Saënso „Gyvūnų karnavalui“

2020 m. Nr. 5–6

Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis

Camille’is Saint-Saënsas (1835–1921) sukūrė „Žvėrių karnavalą“, taip mūsuose jis vadinamas, 1886 metais, kaip muzikinį kūrinį vaikams, ir gyvas būdamas leisdavo jį atlikti tik privačiai. Tačiau iš karto po jo mirties jis buvo pirmą kartą atliktas viešai 1922 metais ir tapo populiarus. Penktojo dešimtmečio pabaigoje Goddard’as Liebermanas iš „Columbia records“ ir dirigentas Anndre Kostelanetzas sumanė šią partitūrą praturtinti eilėmis, kurias sukurti užsakė amerikiečių poetui OGDENUI NASHUI (1902–1971), garsėjusiam žaismingais eilėraščiais vaikams bei suaugusiesiems, ir 1950 metais išleido pirmąjį įrašą su aktoriaus skaitomu tekstu.
Šias eiles išverčiau Mstislavo Rostropovičiaus fondo užsakymu, bet matydamas, kad Lietuvoje šio kūrinio imasi ir kiti atlikėjai, pamaniau, jog dera paskelbti ir šį vertimą.

 

Įžanga

Camille Saint-Saëns
Pakęst negali,
Jei kas į jį kreipiasi:
Šventas Senseli.
Žmoniją niekina jis tokią,
Kur vardo jo ištart nemoka.
Tad, metronomą ir dūdelę
Paėmęs, rinkos kitą kelią.
Tylos! Dabar jis garbins meiliai
Tik plunksnas, pẽlekus ir kailius.

 

Karališkas liūto maršas

Visų žvėrių karalius liūtas,
Liūtienės vyras, jo mityba –
Gazelės, kitos dar mažutės –
Jam sako: Jūsų Didenybe.
Yra tokių, kuriems patinka
Jo balsas džiunglėse, savanoj,
Bet aš geriau norėčiau dingti
Toliau nuo jo. O jūs ką manot?

 

Vištos ir gaidžiai

Gaidys triukšmauja ne laiku,
Jo karo šūkis: „Kak-rie-kūūū.“
Ranka kišenėj, kepurytė
Ant šono, švilpčioja vištytėms.

 

Laukiniai asilai

Laukinį asilą esi girdėjęs?
Onagru mokslininkai jį vadina.
Tai tartum žvengtų vaikis išprotėjęs
Ar plerptų armonikėle džiazmenas.
Bet nesijuok iš asilo laukinio,
Nėra toks jau betikslis jo „ya-hū“,
Jei asilaitė galvą panarinus
Atsako droviai rausdama: „U-hu.“

 

Vėžliai

Vainiką man uždėkit mirtų,
Žinau: vėžlys – ne koks bėglys,
Bet vardą paminklè iškirtę,
Suprasit: ant galvos man – jis.
Žinau azartiškai išblyškęs –
Vėžlys aplenkti gali kiškį.
Ir dar žinau, kad nuskurdau
Todėl, kad už vėžlius statau.

 

Dramblys

Drambliai – geri draugai, naudingi,
Tos rankenos galuos jiems tinka.
Kandims atsparią turi odą.
Jų dantys išvirkšti atrodo.
Jei manot – jų per ilgos nosys,
Turbūt nematėt raganosio.

 

Kengūros

Labai aukštai kengūros šoka,
Jos valgomos, todėl tai moka.
Kengūrų šlamšti negalėčiau,
Kaip mūsų šaunūs australiečiai,
Tie su valgiaknygėm ar bumerangais,
Be galo mėgstantys kengūrmorengus.

 

Akvariumas

Vienos žuvys mažos,
Kitos kaip banginiai.
Mums patinka bangos,
Žuvys mėgsta žvynus,
Vienos jų plonutės,
Kitos jų apvalios,
Niekad nepaskęsta,
Niekad nesušąla.
Kiekviena žuviukė
Baiminas dėl žuvio.
Tai, kas mums undinė,
Joms – žuvis pražuvus.

 

Žmonės ilgomis ausimis

Mulų veisykloj
Nėra taisyklių.

 

Gegutė girios vidury

Bohemą mėgstanti gegutė
Nenori žmóna-vyru būti,
Todėl be graužaties kas kartą
Daugybę santuokų išardo.

 

Paukštidė

Puccinis lotynas, Wagneris teutonas,
O paukščiai tokie filharmoniški.
Kiemai mieste, laukai ir miškas
Pilni skrajūnių Andrews Sisters.
Čirena vyturys dainelę,
O varna – „Kelias į Mandalą“,
Lakštingala lopšinę suokia,
O kiras klykauja kaip moka.
Štai ką girdėjo piemenys Arkadijoj,
Kol pagaliau kažkas išrado radiją.

 

Pianistai

Kai kas: pianistai, – sako, – irgi žmonės,
Ir Trumaną cituoja, tokį poną,
Saint-Saënsas, kita vertus, juos, deja,
Laikydavo netikėlių gauja.
Jie nykūs, sakė, jie tarsi beždžionės,
O ne normalūs vyrai ir matronos.

 

Fosilijos

Vidurnaktį muziejaus salėj
Fosilijos iškėlė balių.
Nebuvo būgnų, saksofonų,
Tik barškūs kaulų ksilofonai,
Mamutų polkų ir mazurkų
Džiaugsmingas ir triukšmingas cirkas,
Pterodaktilių, brontozaurų
Senosios žemės šmėklų chorai.
Tarp mastodontiškų jų tostų,
Matau fosilijukės mostą,
„Pasauli, pralinksmėk, – ji mirksi, –
Puotautojams šiems teks išmirti.“

 

Gulbė

Ji tupia ant vandens iš lėto,
Karūną jai puikybė deda,
Į veidrodį ji žvalgos nuolat – va,
Nė negirdėjus apie Pavlovą.

 

Finalas

Štai pasíekėme finalą
Mes gyvūnų karnavalo.
Keri naujumu garsai
Šio orkestro ištisai.
Styginiai virš galimybių
Mėgdžioja šiurpias būtybes,
Dūdos nuotaiką kiek drumsčia
Savo umpa-umpa-umščia.
Nurungęs Barnum-Bailey cirką Riglingų,
Saint-Saëns sukūrė vyksmą stebuklingą šį.

 

Versta iš: https://www.informatik.uni-hamburg.de/RZ/lehre/C++/4/carnival.

Thom Stearns Eliot. Yeats

1994 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Skelbiama airių rašytojo Williamo Butlerio Yeatso pirmoji metinė Yeatso studijų paskaita, skaityta Airių akademijos bičiulių draugijai Abbey Theatre Dubline 1940 metais. Paskui paskelbta žurnale „Purpose”.

Kornelijus Platelis. Netikras miškas

2020 m. Nr. 7 / Ką tuo metu veikė mano išankstiniai įsivaizdavimai? Tikriausiai tą patį – nuolatos sugrąžindavo į miškus ir kas kartas juose paklaidindavo. Arba uždarydavo į karantiną, kai tik galėdavau sau tai leisti.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 4 / Konstravome tokį dangolaivį, / kuriuo turėjome skristi į krikščionišką dangų, / išėjo kiek panašus į bažnyčios bokštą, / tačiau bebaigiant statyti griuvo, dėl ko – nežinia.

Seamus Heaney. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Seamusas Heaneyʼis – airių poetas ir rašytojas iš Dublino, Harvardo ir Oksfordo universitetų profesorius, 1995 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.

„Pasaulį mes tik vaizduojamės“

2018 m. Nr. 8-9 / Poetą ir vertėją Kornelijų Platelį kalbino literatūrologas Algis Kalėda. / – Mielas Kornelijau, pirmiausia norėčiau grįžtelėti atgalios, į tuos laikus, kada (kaip man atrodo) dar tik rinkaisi, kristalizavai….

Kornelijus Platelis. Atėjo vasara. Kas dar?

2018 m. Nr. 7 / Atėjo vasara. Kas galėtų paneigti? Nesitikiu, kad tokių atsiras. Tad pirmas teiginys kaip ir teisingas. Tikėkimės, tokie bus ir kiti, jei jų bus. Dienos karštos (dabar, kai rašau). Lauke ir Seime, nepaisant kondicionavimo sistemos….

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pelkių žmonės. Jie pakeitė mitines pelkių būtybes, pasivertė šiekštais, kupstais, akmenim, nugrimzdo akivaruos, baimei tankinant orą, virš jų užsiveriant gelžbetoniniam mąstymui, bet nežuvo. Niekas vėliau durpynuos…

Verstinė poezija: dingusi ar vėl atrandama?

2017 m. Nr. 10 / Pokalbyje dalyvavo Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Marius Burokas, LRS leidyklos vyr. redaktorius, vertėjas Saulius Repečka, „Metų“ publicistikos skyriaus redaktorius Gediminas Kajėnas

John Keats. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Versti anglų literatūros klasiko Johno Keatso (1795–1821) eilėraščius pradėjau praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje. Nedaug esu šioje srityje nuveikęs…

edward estlin cummings. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Vertė Kornelijus Platelis / Edwardas Estlinas Cummingsas (1894–1962) – amerikiečių poetas, dailininkas, prozininkas, dramaturgas, vienas ryškiausių XX a. pirmos pusės modernizmo atstovų.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5–6 / Malkos. Jas karštligiškai metu į pakurą, idant chimeros neišsidrožtų, ne pinokiai ar kitos pasąmonės teatro lėlės – kalbantys katinai, ilgabarzdis dryžuotais jūreiviškais marškinėliais, pirato skrybėle, apžergęs kaminą…

Penkiasdešimt Poezijos pavasarių

2014 m. Nr. 7 / Pasisako Algimantas Mikuta, Aldona Elena Puišytė, Henrikas Algis Čigriejus, Aidas Marčėnas, Donaldas Kajokas, Kornelijus Platelis, Gintaras Patackas, Jonas Juškaitis, Gintaras Grajauskas, Rimvydas Stankevičius, Tautvyda Marcinkevičiūtė