Gintaras Beresnevičius. Identiteto paradoksai. Legendos ir mitologija lietuvių savimonės formavimesi
2011 m. Nr. 8–9 / Šiemet lietuvių religijotyrininkui Gintarui Beresnevičiui (1961. VII. 8–2006. VIII. 6) būtų sukakę penkiasdešimt metų. Kartu studijavome Vilniaus universitete. Tuo metu gerai jo nepažinojau – tik girdėjau apie keistuolį studentą,
2010 m. Nr. 1 / Senovės baltai įsivaizdavo kosmosą turint tris sferas – dangiškąją, antžeminę ir požeminę, su pastarąja siejo mirusiųjų karalystę. Kadainykščio žmogaus tikėta, kad sielos, atsiskyrusios nuo žemėje laidojamų kūnų…
2009 m. Nr. 10 / Šiuolaikinė mitologija, kaip paslaptingas ir nuolat atgimstantis organizmas, aktualizuoja dabarties gyvenimą. Mito vartosena įgavo neregėto platumo ir savito reikšmingumo diapazoną.
2004 m. Nr. 12 / Vaivorykštė kaip išskirtinis gamtos reiškinys nuo seno kėlė susidomėjimą ir nuostabą, o kartu ir poreikį suvokti, paaiškinti jos atsiradimą bei prigimtį. Dėl subtilaus spalvų spektro ir jo daromo vizualinio
2001 m. Nr. 3 / Laikas tradicinėje kultūroje įprasminamas dieviškuoju veiksmu. Tik Dievui pradėjus kurti, laikas įvardijamas. Sakoma: nuo pasaulio kūrimo pradžios. Iki tol tik dieviškoji dvasia sklandė virš beribių vandenų begaliniame laike.