Sibiro haiku ir ritmingai kirčiuota tyla
2018 m. Nr. 10 / Jurga Vilė, Lina Itagaki. Sibiro haiku. – Vilnius: Aukso žuvys, 2018. – 240 p. / Debiutinę Jurgos Vilės ir Linos Itagaki tekstų ir piešinių knygą „Sibiro haiku“ maga pristatyti kaip pirmąjį lietuvių literatūroje komiksą apie tremtį, šiuo metu
Ieva Rudžianskaitė. Įelektrinto piemens ribų nyksmas
2018 m. Nr. 10 / Tomas Vyšniauskas. Įelektrinto piemens. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 128 p. / Tomas Vyšniauskas savo eilėraščių rinkinyje „Įelektrinto piemens“ išmoningai įsuka skaitytoją į prasmių kūrimo procesą, kuriame lankstūs, verlibro forma
Viktorija Daujotytė. Savaime, bet juk ne tik
2018 m. Nr. 10 / Valentinas Sventickas. Dar gurinių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 397 p. / Taip galima sakyti apie Valentiną Sventicką, apie jo naują knygą, ir toliau sėkmingai rankiojančią gurinius, – iš literatūros,
Dovilė Kuzminskaitė. Vanilinė tamsa
2018 m. Nr. 8-9 / Karolis Baublys. Geležinė vėjarodė. / Geležinė vėjarodė“ – debiutinis Karolio Baublio poezijos rinkinys, kuriame, remdamasis plačiu kultūrinių referencijų lauku, autorius gilinasi į dvi pagrindines temas, motyvuojančias ir knygos struktūrą:
Vaida Venskutonytė. Poetas legendose ir anapus
2018 m. Nr. 8-9 / Aldona Ruseckaitė. Dūžtančios formos. / Dūžtančios formos“ – tai trečiasis rašytojos ir muziejininkės Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas, šį kartą skirtas poeto Vytauto Mačernio kūrybai ir gyvenimui. Jame sukaupta daug įvairiausios
Kasparas Pocius. Meilės ir gruoblėtumo poezija
2018 m. Nr. 8-9 / Marius Burokas. Švaraus buvimo. / Švari. Maloniai gruoblėta. Malonu paimti į rankas. Tokios mintys apima vos atvertus naują Mariaus Buroko poezijos rinkinį „Švaraus buvimo“, kuriam pavasariško grožio ir lengvumo suteikė dailininkės
Giedrius Saulytis. Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalba: teologinė perspektyva
2018 m. Nr. 8-9 / Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, Reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą. Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų. XVI amžiuje pirmaisiais lietuviškais žodžiais knygelės
Lina Ožeraitytė. Nežinomo pasaulio priartinimas
2018 m. Nr. 7 / „Bėgimas į nežinią“ – Viktorijos Prėskienytės-Diawaros devynių apsakymų rinkinys. Kiek-vieno pasakojimo pagrindą sudaro patirtys, sukauptos autorei tris dešimtmečius gyvenant Malyje, Afrikoje. Istorijos nėra autobiografiškos, naratorius
Monika Stankaitytė. Bū(i)ties kaleidoskopas
2018 m. Nr. 7 / Marius Povilas Elijas Martynenko. Be penkių pasaulio pradžia. / Neseniai pasirodė Mariaus Povilo Elijo Martynenko knyga „Be penkių pasaulio pradžia“, su prierašu: tekstai malonumui sužadinti. Nors tai pirmoji autoriaus knyga, jo v
Nerijus Brazauskas. Tapatybės verpetai ir užutėkiai
2018 m. Nr. 7 / Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas / Kol lietuvių literatūra kantriai braunasi į anglakalbių skaitytojų širdis ir protus, lietuvių kilmės kanadiečių rašytojas Antanas Šileika ir toliau žaismingu stiliumi supažindina pasaulį su Lietuva, jos
Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą: Kazys Bradūnas ir Eugenijus Matuzevičius
2018 m. Nr. 7 / Kazys Bradūnas šiandien – neginčijamas lietuvių literatūros klasikas. Eugenijus Matuzevičius, Viktorijos Daujotytės pavadintas „žemininkų broliu“, nežiūrint nedideliu tiražu išleistos ir labiau to meto Lietuvos istoriją,
Karolina Sadauskaitė. Plojimai atminties režisūrai
2018 m. Nr. 5-6 / Vytautas Toleikis. Pasakojimai prabudus. – Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017. – 233 p. / 2017 metais mokytojas, visuomenininkas, eseistas Vytautas Toleikis debiutavo su knyga „Pasakojimai prabudus“, į kurią sudėti jo atsiminimai
Donata Mitaitė. Tikro gyvenimo pasiilgus
2018 m. Nr. 5-6 / Almis Grybauskas. Toli blizga. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 70 p. / Almis Grybauskas išleido septintąjį eilėraščių rinkinį „Toli blizga“. Poeto, kritikų vadinto vienu iš XX a. 8-ojo dešimtmečio maištininkų, eilėraščiai buvo ir tebėra labai
Jūratė Sprindytė. Vytauto Martinkaus opus magnum
2018 m. Nr. 5-6 / Vytautas Martinkus. Tavo bažnyčios rūsys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 512 p. / Penki šimtai puslapių ir kone penkių šimtų metų aprėptis – toks romano užmojis, kuriame koreliuoja erudicija ir užgyventa išmintis.
Lina Ožeraitytė. Vaikščiojimas autoriaus minties labirintais, arba Kaip jaukinamos žuvelės
2018 m. Nr. 4 / Deividas Preišegalavičius. Dulkių spalvos žuvelės. – Vilnius: Studija be pykčio, 2017. – 144 p. / Kaunietis, studijavęs Vokietijoje, šiuo metu apsistojęs Vilniuje Deividas Preišegalavičius
Ramutė Dragenytė. Įstabiai lengva knyga
2018 m. Nr. 4 / Tadas Žvirinskis. Sunki knyga: poezo užrašai. – Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2018. – 95 p. / Negirdėjusiems Tado Žvirinskio pavardės reikėtų pasakyti, kad jis vaistininkas, Rašytojų sąjungos narys, išleidęs aštuonias knygas,
Regimantas Tamošaitis. Užrašai apie mūsų laikus
2018 m. Nr. 4 / Marcelijus Martinaitis. Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 239 p. / Užrašai sau pačiam – taip būtų galima pavadinti Marcelijaus Martinaičio dienoraštinių apmąstymų knygą,
Vaiva Markevičiūtė. Turtas, kurį būtina išsaugoti
2018 m. Nr. 3 / Icchokas Rudaševskis. Vilniaus geto dienoraštis. Sudarė ir iš jidiš k. vertė Mindaugas Kvietkauskas. – Vilnius: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018. – 352 p. / Prireikė septyniasdešimt penkerių metų, kol Vilniaus gete rašytas paauglio
Renata Šerelytė. Užmiršau, bet nepamiršau
2018 m. Nr. 3 / Daiva Čepauskaitė. Aš tave užmiršau. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 188 p. /
Tai, kad Daivos Čepauskaitės pjesių rinkinys „Aš tave užmiršau“ buvo išrinktas į Metų knygų prozos penketuką, visiškai
Viktorija Daujotytė. Atsiminti, kol įmanoma
2018 m. Nr. 3 / Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename. Sudarė Valentinas Sventickas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 469 p. / Atsiminimų knyga skatina ir bendresnius pamąstymus apie atmintį, jos modusus. Atsiminimus, jei atsakingus, sąžiningus, parašyti sunku. O atsiminti juk paprasta, atsimename nevalingai. Kaip kvėpuojame, alsuojame.
Eugenijus Žmuida. Rūpintojėlio protestantizmas
2018 m. Nr. 3 / Daug lietuvių poetų yra reflektavę Rūpintojėlio vaizdinį, užėmusį svarbią vietą tautos mentalitete slogiais priespaudų ir nelaimių metais. Vinco Mykolaičio-Putino 1926 metų eilėraštis „Rūpintojėlis“ išlieka kaip viena įspūdingiausių
Lina Buividavičiūtė. Prasmės ir meilės poetika
2018 m. Nr. 2 / Tautvyda Marcinkevičiūtė. Mano poe(ma)ma. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 167 p. / Imdama į rankas šešioliktąją Tautvydos Marcinkevičiūtės knygą esmingu pavadinimu „Mano poe(ma)ma“ jau žinau pagrindinę
Dovilė Kuzminskaitė. Pasaulis, kurio nebėra
2018 m. Nr. 2 / Algimantas Mikuta. Kelias į Laumes. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 112 p. / Esama knygų, nukeliančių į pasaulius, kurių nėra ir būti negali, išmoningai įtraukiančių skaitytoją į rašytojo fantazijos pinkles. Taip pat yra ir tokių, kuriose
Asta Skujytė. Baltasis postsovietinis hipsteris ir jo klajonių metai
2018 m. Nr. 2 / Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka. – Vilnius: Lapas, 2017. – 272 p. / Antrasis Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka“ gana greitai tapo viena tų knygų, apie kurias kalba ir rašo tiek profesionalūs literatūros kritikai
Laurynas Katkus. „Imkiet mani ir skaitikiet“: šimtas lietuvių literatūros metų
2018 m. Nr. 2 / Pernai, ruošiantis Leipcigo knygų mugei ir modernios mūsų valstybės šimtmečio minėjimui, Lietuvos kultūros institutas vokiškai išleido literatūros istorijos apybraižą „100 Jahre litauischer Literatur: ein Crashkurs“
Erika Urbelevič. Viskas kaip gyvenime
2018 m. Nr. 1 / Jurgis Kunčinas. Malūnų gatvė be malūnų. Sudarė Antanas A. Jonynas, Palmira Mikėnaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 496 p. / Pastaruoju metu apie lietuvių literatūros klasiką Jurgį Kunčiną kalbėjome daugiau nei paprastai.
Dovilė Kuzminskaitė. Išrengtieji
2018 m. Nr. 1 / Lina Buividavičiūtė. Helsinkio sindromas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 138 p. / Linos Buividavičiūtės pirmoji poezijos knyga „Helsinkio sindromas“ – vienas tokių eilėraščių rinkinių, apie kuriuos kalbėti nepatogu. Skaitytojas atsiduria prieš
Regimantas Tamošaitis. Smagiai, bet nieko rimto
2018 m. Nr. 1 / Mindaugas Jonas Urbonas. Šimtmečių melancholija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 301 p. / Jaunas autorius Mindaugas Jonas Urbonas praėjusiais metais tapo „Pirmosios knygos“ konkurso laureatu prozos kategorijoje,
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės politinis krikštatėvis
2018 m. Nr. 1 / Pabaiga / be abejonės, jei ne V. Krėvė, M. Banevičiaus likimas mūsų šalyje iš tiesų būtų susiklostęs prastai. Buvęs konsulas, kadaise ištraukęs kadetų veikėją iš mirties nagų Azerbaidžane, ir Lietuvoje ne kartą ištiesė jam pagalbos ranką,
Saulius Vasiliauskas. Žvelgiant nuo asmeninio kalno
2017 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. KARMELIO KALNO PAPĖDĖJE. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 372 p. / Gintaras Bleizgys užima reikšmingą vietą šiuolaikinės lietuvių poezijos kontekste (pasirodė jau aštuoni eilėraščių rinkiniai,
Renata Šerelytė. Nėra prasmės – nėra ir mūsų
2017 m. Nr. 12 / Virginija Rimkaitė. 21 A. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 134 p. / Šiek tiek netikėta aptikti tokį žanrą – apysaką, ir dar PK serijoje. Juk veikiausiai tai vienas nepopuliariausių žanrų šiuolaikinėje literatūroje, kažkoks
Elžbieta Banytė. Reiškiasi, bet ar reiškia?
2017 m. Nr. 12 / Dovydas Grajauskas. Apie reiškinius. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p. / Homeras „Iliadoje“ burbėjo, kad kiekviena karta vis blogesnė, nes štai per Trojos karą Diomedas į priešą sviedė tokį akmenį,
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės politinis krikštatėvis
2017 m. Nr. 12 / Tęsinys. Pradžia 2017 m., Nr. 11 / Informuotas – vadinasi, ginkluotas. Iš V. Krėvės politinės dokumentinės apybraižos „Bolševikai“ matome, kad jis taip pat gerai žinojo ir 1920 metų pavasarį planuotos bolševikų invazijos į
Viktorija Ivanova. Kelionė į asmeninį pragarą
2017 m. Nr. 11 / Tomas Vaiseta. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 232 p. /
„Gyvenimas yra sapnas. Niekas labiau man netinka nei ši alegorija“, – rašo austrų menininkas Alfredas Kubinas, kurio baugių ir
Neringa Mikalauskienė. „Štai:“ pasaulio formų įvairovė
2017 m. Nr. 11 / Agnė Žagrakalytė. Štai:. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 60 p. / „Štai:“ yra trečiasis Agnės Žagrakalytės eilėraščių rinkinys ir penktoji knyga apskritai. Išėjusi po devynerių metų nuo „Visos tiesos apie Alisą Meler“ (2008) ir debiutinio „Išteku“
Lina Buividavičiūtė. Keista, sukeistinta ir keistinanti poezija
2017 m. Nr. 11 / Jonas Juškaitis. O laike, o niūniavime manęs. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 75 p. / Jonas Juškaitis – literatūros pasaulio senbuvis, leidykla „Homo liber“ 2006 m. jau yra išleidusi visų dešimties iki tol išėjusių poeto rinkinių knygą „Tolimos
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės politinis krikštatėvis
2017 m. Nr. 11 / Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasirodė nemažai knygų ir straipsnių, kuriuose naujais aspektais gvildenama lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės (1882–1954) politinė veikla, bet visuose juose nušviečiamas tik Kauno laikotarpis
Viktorija Daujotytė. Tikrai ir tarsi; Aido Marčėno linkui
2017 m. Nr. 10 / Aidas Marčėnas. KasDienynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 384 p. / „KasDienyne“ – jau į knygos galą, pasakojama, kad Palangos viešojoje bibliotekoje neatpažintam Aidui Marčėnui nepasisekę trumpam pasiskolinti
Dovilė Kuzminskaitė. Gilyn
2017 m. Nr. 10 / Gytis Norvilas. Grimzdimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p. / Pagrindines ketvirtojo savo poezijos rinkinio „Grimzdimas“ gaires Gytis Norvilas pats sėkmingai išdėsto galiniame viršelyje, nepalikdamas daug vietos recenzentų tuščiažodžiavimui
Elžbieta Banytė. Poezija, kad ir kas ji būtų
2017 m. Nr. 10 / Donaldas Kajokas. Poezija, o gal ne ji. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 494 psl. / Senais gerais (blogais?) laikais, pavyzdžiui, kokiame XIX a., turbūt pusė išleidžiamų poezijos knygų ir vadinosi „Poezija“ arba „Eilėraščiai“
Rokas Šimkevičius. Kur Kudirka?
2017 m. Nr. 8-9 / Žygimantas Kudirka. XXI a. Kudirka. – Vilnius: Kitos knygos, 2016. – 88 p. / „XXI a. Kudirka“ – tai 2016-aisiais pasirodžiusi avangardinio repo atlikėjo, slam poezijos atstovo, reklaminių tekstų ir klipų autoriaus Žygimanto Kudirkos pirmoji knyga,
Lina Buividavičiūtė. Sunkių metaforų arimai
2017 m. Nr. 8-9 / Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties. – Vilnius: Versus aureus, 2017. – 112 p. / Perskaičiusi išsamią Regimanto Tamošaičio recenziją „Eilėraščiai iš Dzeuso galvos“ apie Romo Daugirdo knygą „Dinozaurų sklaida“
Eugenijus Žmuida. Smaragdinis metalo laužas, arba Nepaprasti Pelagijos nuotykiai azuritų šalyje
2017 m. Nr. 8-9 / Jurga Žąsinaitė. Azuritijos kardinolai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 288 p. / Yra knygų (tiesa, nedaug), kurias perskaitai vienu atsikvėpimu – po nuostabos ženklu.
Donata Mitaitė. Vienintelio miesto sujungti
2017 m. Nr. 8-9 / Judita Vaičiūnaitė (1937.VII.12–2001.II.11) ir Tomas Venclova (g. 1937.IX.11) kartu su Vytautu P. Blože, Sigitu Geda, Jonu Juškaičiu, Marcelijum Martinaičiu kritikų laikomi XX a. 7-ojo dešimtmečio lietuvių poezijos reformatoriais, jaunystės eilėraščiuose
Vytautas Martinkus. Sąžinės balsas ir dar šis tas
2017 m. Nr. 7 / Jonas Mikelinskas. Temidė ir Niurn-bergo sindromas. – Vilnius: Mintis, 2015. – 296 p. / Vėluoja ši recenzija apie naują, bet jau paskutinę, paties Jono Mikelinsko sumanytą ir rengtą spaudai knygą.
Virginija Cibarauskė. Buksuojanti esė mašina
2017 m. Nr. 7 / Poetės ir prozininkės Saros Poisson eilėraščių knygos „Pasienis“ (2006) skaitymo patirtį Neringa Mikalauskienė apibūdino kaip ilgą stovėjimą pasų patikros eilėje: „<...> driekiasi žodžių virtinės, sudarydamos klampius, tirštus vaizdų
Ramutė Dragenytė. „Poezijos pavasario“ almanachas: kaip prozininkai „pridėjo į kelnes“
2017 m. Nr. 7 / POEZIJOS PAVASARIS 2017. – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2017. – 296 p. / Recenziją apie „Poezijos pavasario“ almanachą pradėjau rašyti prieš metus
Vacys Bagdonavičius. Vydūno įžvalgų svarba dabarčiai
2017 m. Nr. 7 / Po metų švęsime Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Ta proga jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją,
Julija Jocytė. Kažkas gyvenime ir šalia jo
2017 m. Nr. 5-6 / Lidija Šimkutė. Baltos vaivorykštės / WHITE RAINBOWS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 160 p. / Poetės Lidijos Šimkutės naujojo dvikalbio eilėraščių rinkinio pradžios žodyje jos kolegė Jan Owen taikliai nusako vieną iš esminių
Lina Buividavičiūtė. Staigmenos ir atradimai
2017 m. Nr. 5-6 / Valdas Papievis. ŽIEBTUVĖLIAI ANAR-CHISTAI. – Vilnius: Odilės leidykla, 2017. – 101 p. / Prisipažinsiu, kad Valdo Papievio apsakymus ėmiau ir praleidau – tik dabar sužinojau, jog pirmieji du knygos „Žiebtuvėliai anarchistai“ tekstai buvo spausdinti „Metuose“.
Viktorija Daujotytė. Paaiškinimas atidedamas
2017 m. Nr. 5-6 / Rimvydas Stankevičius. Šermuonėlių mantija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 104 p. / Puikus Deimantės Rybakovienės viršelis; tokio pat gražumo kaip Donaldo Kajoko ar Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygų. Poezijos knyga turi būti graži.
Reda Griškaitė. Kai kalba ne tik knygos
2017 m. Nr. 4 / Niekada specialiai netyrinėjau konfesinės inteligentijos, tačiau daugiau nei trisdešimt metų dirbdama Lietuvos istorijos – dargi XIX-ojo amžiaus istorijos baruose – „nesutikti“ Antano Baranausko tiesiog negalėjau. Tačiau tikra pažintis su šiuo kunigu
Ugnė Urbanavičiūtė. Gilyn besiskverbianti poezija
2017 m. Nr. 4 / Priartėti prie paslapčių visuomet reikia tykiai, kantriai, stengiantis jų neišgąsdinti, neskubinti jų atsivėrimo. Panašiai kaip vaikystėje žaidžiant sekretų žaidimą, kai iš šapelių, gėlių žiedlapių ir saldainių popierėlių dėmesingai dėliojamas paveikslėlis,
Brigita Speičytė. Eilės, virstančios sėklomis
2017 m. Nr. 4 / Viktorijos Daujotės žemaitiška poezija jau yra pamatyta ir įvertinta kaip mūsų kultūros reiškinys. Vienas jos reiškimosi ir veikimo ženklų – kūrybiškas pratęsimas, dialogas su ja juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės parodoje „Balsā i daiktā / Balsai ir daiktai“.
Vytautas Bikulčius. Dvi knygos apie Romainą Gary
2017 m. Nr. 3 / Ariane Chemin. MARIAGE EN DOUCE. GA-RY & SEBERG. – Paris: Équateurs, 2016. – 160 p. / Laurent Seksik. ROMAIN GARY S’EN VA-T-EN GUERRE. – Paris: Flammarion, 2017. – 236 p. / 2016 m. viduryje išėjo dienraščio „Le Monde“ žurnalistės
Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Keršto anatomija
2017 m. Nr. 3 / Yasmina Khadra. Kerštas / Iš prancūzų k. vertė Asta Uosytė. – Vilnius: Žara, 2011. – 208 p. / Yasmina Khadra (gimęs 1955 m. Alžyre, tikroji pavardė Mohammedas Moulessehoulas) – Prancūzijoje gyvenantis Alžyro rašytojas, originalus jau vien tuo,
Genovaitė Dručkutė. Du prancūzakalbės Šveicarijos romanai
2017 m. Nr. 3 / Charles Ferdinand Ramuz. Adomas ir Ieva / Iš prancûzø k. vertë Diana Buèiûtë. – Vilnius: Lietuvos rašytojø sàjungos leidykla, 2015. – 171 p. / Jacques Chessex. Tironas / Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 198 p.
Lina Buividavičiūtė. Ne apie laumes – apie save ir pūgą
2017 m. Nr. 2 / Aivaras Veiknys. Laumių vaikas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 79 p. / Sužinojusi apie naują lietuvių autoriaus kūrinį mitologijos tema, visada apsidžiaugiu. Pakartosiu, ką jau esu rašiusi „Metuose“ publikuotoje
Dovilė Kuzminskaitė. Tai skirta ne mums
2017 m. Nr. 2 / Vytautas Stankus. Skruzdžių skandinimas. – Vilnius: Versus aureus, 2016. – 112 p. / „This is not for you“ (Mark Z. Danielewski), su visa derama postmodernia arogancija skelbia Vytauto Stankaus trečiosios poezijos knygos „Skruzdžių skandinimas“ priešlapis,
Viktorija Daujotytė. Laisvai ir atsakingai
2017 m. Nr. 2 / Mindaugas Kvietkauskas. Uosto fuga. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 243 p. / „Galvojau, kad mano kartoj negimė taip mąstančių žmonių, o, pasirodo, gimė“, – laisvai cituoju Sigutę Chlebinskaitę, knygos menininkę, suteikusią išskirtinę formą
Jonas Palionis. Mokslo žodis lietuvių kalbos menkintojams
2017 m. Nr. 1 / 2016 m. pasirodė nauja mūsų iškilaus kalbininko profesoriaus Arnoldo Piročkino knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (su prierašu: „Lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“), išleista „Margų raštų“ leidyklos, turinti 224 puslapius.
Lina Buividavičiūtė. Drąsus užmojis ir sena forma
2017 m. Nr. 1 / Gasparas Aleksa – literatūros pasaulio senbuvis, išleidęs penkis eilėraščių rinkinius, dramų, publicistikos, prozos. „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ – jau penktasis jo romanas. Prisipažinsiu, kad G. Aleksą labiausiai pažįstu iš distopinio
Erika Urbelevič. Jausmo fosilijos Nerijaus Cibulsko eilėraštyje
2017 m. Nr. 1 / Nerijaus Cibulsko poezijos knyga „Nutrinami“ pasirodė dar 2012 metais, kai laimėjo „Pirmosios knygos“ konkursą. Praėjus ketveriems metams sulaukėme ir antrosios poeto knygos – „Archeologija“. Matyti, kad poetas jaučiasi tvirčiau ir rimčiau
Vaidotas Montrimas. Romanas barzdotiems paaugliams, arba Babkės, regbis ir mergikė
2017 m. Nr. 1 / Rimantas Kmita (g. 1977) literatūroje debiutavo kaip poetas, 1999 m. išleido pirmąją poezijos knygą „Nekalto prasidėjimo“, 2002 m. – antrąją, „Upės matavimas“. Vėliau R. Kmita poeto plunksną atidėjo į šalį,
Viktorija Daujotytė. Anapus: Vytautas Kubilius tarp „tylos vaikų“
2017 m. Nr. 1 / Kiek daug reikėjo pakelti jauniems žmonėms iškart po karo. Kiek nerimasties suimti į save, ypač tiems, kuriuos viliojo humanistika, filologija, poezija. Dar gyva nepriklausomybės, nacistinės okupacijos patirtis, laisvės iliuzijos tragiško sukilimo šviesoj.
Lina Buividavičiūtė. Žvaigždynai, istoriografija ir šokis su vilkais
2016 m. Nr. 12 / Rasa Aškinytė. GLESUM. – Vilnius: Vaga, 2016. – 174 p. / Rasa Aškinytė – jau gerai žinomas veidas ir atpažįstamas vardas lietuvių literatūroje. „Glesum“ – tai ketvirtasis autorės kūrinys suaugusiesiems (2009 m. išleista ir knyga vaikams „Beveik varlės“)
Virginija Cibarauskė. Eilinė apokalipsė, arba Kodėl svetimo šuns balsas dangun neina
2016 m. Nr. 12 / Ernestas Noreika. Andalūzijos šuo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 96 p. / 2012 m. rinkiniu „Povų ežeras“ debiutavusio Ernesto Noreikos antroji knyga „Andalūzijos šuo“ nenustebino. Greičiau atvirkščiai, patvirtino
Vaiva Markevičiūtė. Ar labai bijai mirti?
2016 m. Nr. 12 / Mindaugas Jonas Urbonas. Dvasių urna. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 136 p. / Pirmosios knygos dažnai būna nedrąsios, naivokos, nepretenduojančios į skaitomiausių knygų dešimtukus ar knygynų vitrinas. Skaitydamas debiutus ir
Austėja Oržekauskienė Apie neįvykusį Algirdo Juliaus Greimo ir Antano Vaičiulaičio „sandorį“ dėl Kristijono Donelaičio
2016 m. Nr. 12 / Mielas Tautieti, dėkoju už antrąjį Jūsų siųstą laišką: jau penkeri metai, kaip, modo ecologistico, palikome Paryžių ir apsigyvenome kaime
Eugenijus Žmuida. Kęstučio Navako lenktynės su Jamesu Joyce’u, kurio niekas neskaitė
2016 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Vyno kopija. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 199 p. / iame perskyrime išmoningajam Skaitytojui bus papasakota apie Kauno Žaliakalnio knygių Kęstutį grafą de Navaką, kuris, nuodėmingos literatūros prisiskaitęs ir tokių pat gėrimų apsvaigintas,
Dovilė Kuzminskaitė. Du viename
2016 m. Nr. 11 / Dainius Dirgėla. Re:plikos / Stebėto jo užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 78 p. / Prisipažinsiu, paėmusi į rankas Dainiaus Dirgėlos „Re:plikas / Stebėto jo užrašus“ paslapčia džiaugiausi. Pagaliau dar vienas bandymas į prasmės kūrimo
Laimantas Jonušys. Tarp prisitaikymo ir laviravimo
2016 m. Nr. 11 / TARP ESTETIKOS IR POLITIKOS. Lietuvių literatūra sovietmečiu. Sudarytoja Dalia Satkauskytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. – 519 p. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui į Vakarus pasitraukė daug lietuvių rašytojų, ypač jaunų.
Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos autobiografiškumas
2016 m. Nr. 11 / Jono Meko kūrybos recepcija Lietuvoje iki šiol yra probleminė: dėl itin mažos distancijos tarp autoriaus asmenybės ir kūrybos pastaroji traktuojama kaip sunkiai analizuojama. Kadangi J. Mekas atmeta beveik visą šiuolaikinį lietuvių
Ramutė Dragenytė. Odė mirusiai meilei
2016 m. Nr. 10 / Aldona Gustas. Padovanok man obuolį iš anapus. Iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Bartelt ir Vytautas Karalius. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015. – 224 p. / Keista ši autorė, pretendavusi į šiųmetinius „Poezijos pavasario“ laurus
Neringa Butnoriūtė. Smagi poezija apie žodžio prasmę ir beprasmybę
2016 m. Nr. 10 / Benediktas Januševičius. Žodžiai. – Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016. – 80 p. / Pradėti rašyti apie Benedikto Januševičiaus tekstus remiantis pirmu patirtu įspūdžiu atrodo natūralu. Dažnam šie tekstai atrodo lengvi, sukelia juoką
Lina Buividavičiūtė. Odilės pusėje, arba Susitaikymų romanas
2016 m. Nr. 10 / Valdas Papievis. Odilė, arba Oro uostų vienatvė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 312 p. / Naujausias Valdo Papievio romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ turi nemaža atsikartojimų, kurie, galima sakyti, jau tapę šio kūrėjo braižu,
Recenzijos, anotacijos Jūratė Sprindytė. Šiaurietiško kodo santūrumas
2016 m. Nr. 10 / Rūta Mataitytė. JOS VARDAS MAGIJA. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 252 p. / Lietuvių literatūros lauko pokyčiai jau negrįžtami. Procesas, ekonomikos terminais tariant, smarkiai diversifikavosi – atsirado labai įvairių ir kitokių knygų pasiūla
Dalia Striogaitė. Meistro darbas. Petro Tarulio 120-osioms gimimo metinėms
2016 m. Nr. 10 / Petro Tarulio (Juozo Petrėno) prozos istorinę vertę literatūrologas Albertas Zalatorius yra apibrėžęs kaip itin reikšmingą: prieškariu novelės prestižą laikė trys autoriai – Vincas Krėvė, Jurgis Savickis, Petras Tarulis; jie stipriai
Donata Mitaitė. Netvarus Ievos Gudmonaitės eilėraščių pasaulis
2016 m. Nr. 8-9 / Ieva Gudmonaitė. SNIEGO SKONIS. – Kaunas: Kauko laiptai, 2015. – 80 p. / Rašyti apie pirmąją Ievos Gudmonaitės eilėraščių knygą pradedu tokiais paaugliškais „burtais“: ką, paėmusi knygą ir bet kur atvertusi, perskaitysiu. Tai štai: ir mano namai, palikę
Erika Urbelevič. Rinktinė su raudonu tašku (S. Parulskio „Be teisės sugrįžti“)
2016 m. Nr. 8-9 / Sigitas Parulskis. Be teisės sugrįžti . – Vilnius: Alma littera, 2015. – 192 p. / Svarstymus apie Sigito Parulskio eilėraščių rinktinę „Be teisės sugrįžti“ norėtųsi pradėti nuo jos išvaizdos. Nedidelė, neišsiskiriančių spalvų knyga
Antanui Vaičiulaičiui – 110 Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Antano Vaičiulaičio kelionių žymės ir vaizdai rašytojo knygose
2016 m. Nr. 8-9 / Šiais metais minime rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, profesoriaus, diplomato Antano Vaičiulaičio (1906–1992) 110-ąsias gimimo metines. Svariai sukakčiai paminėti buvo
Kęstutis Nastopka. Žodžių ankštys. Antano Kalanavičiaus „Progiesmiai“
2016 m. Nr. 8-9 / Antano Kalanavičiaus kalbos savitumas iš karto krinta į akis: neįprasta leksika, keisti morfologiniai dariniai. Poetinis žaidimas morfologinėmis lytimis sukuria, pasak Sigito Gedos, neįtikėtiną tapsmo, daiktėjimo, daiktavardėjimo stebuklą
Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Pakeliui su „snobu“ Sartre’u
2016 m. Nr. 7 / Pavadinimą ir rašinio turinį įkvėpė šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatyta Solveigos Daugirdaitės knyga „Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“ (LLTI, 2015). Mugei pavadinimu
Augustas Sireikis. Moderniosios heroizmo transformacijos
2016 m. Nr. 7 / Adomo Mickevičiaus Valenrodas ir Søreno Kierkegaard’o Abraomas. Herojaus, kaip bet kurio epikos kūrinio centrinės figūros, reikšmė kito kartu su visa Vakarų literatūros istorija. Klasikinėje tradicijoje protagonisto gyvenimas
Jūratė Sprindytė. Tvirtas Petro Dirgėlos buvimas
2016 m. Nr. 5-6 / Pasismerkimas pasmerktumui yra pašaukimas. Petras Dirgėla. Dideli darbai turbūt savaime užprogramuoja anksčiau ar vėliau nutiksiančius savo tęsinius ir mistiniu būdu prisišaukia tęsėjus. Balandžio pradžioje, vos praėjus porai savaičių nuo rašytojo
Kamilė Šopytė. Šiek tiek juoko, šiek tiek filosofijos
2016 m. Nr. 5-6 / Mikalojus Vilutis. SRIUBA. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 128 p. Dviejų knygų autorius Mikalojus Vilutis labiau žinomas kaip dailininkas, yra apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2004). „Sriuba“ – antrasis šio menininko esė rinkinys
Regimantas Tamošaitis. Verba plaka Lietuvą
2016 m. Nr. 5-6 / Algirdas Verba. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis spaudos lanka ir Kauno meno kūrėjų asociacija, 2015. – 71 p. Paėmiau į rankas Algirdo Verbos eilėraščių rinktinę po Verbų sekmadienio. Toks atsitiktinumas paskatino atidžiau
Ramutė Dragenytė. Liudijantis poetas
2016 m. Nr. 5-6 / Gvidas Latakas. LOKENOS. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015. – 104 p. Gvidas Latakas išleido trečiąjį poezijos rinkinį „Lokenos“ ir, galima sakyti, nuo pat pirmojo išlaikė ir stiprina savąjį braižą, kuris nūdienėje poezijoje išskirtinis tuo, jog čia nerasime taip madingų „autentiškų“ kasdienybės
Virginija Cibarauskė. Naujai senas Sigito Parulskio romanas: vyro-kūrėjo kančia ir postmodernizmas
2016 m. Nr. 5-6 / Sigitas Parulskis. NUTYLĖTŲ LELIJŲ MIESTAS. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 240 p. Pačioje XX a. pabaigoje pasirodžiusioje vadinamojoje žydrojoje Sigito Parulskio ir Aido Marčėno rinktinėje
Arnoldas Piročkinas. Tiesa be meilės ir pagarbos – ne patriotizmas
2016 m. Nr. 5-6 / Dr. Neriją Putinaitę pažįstu tik labai iš tolo. Esu įsidėmėjęs jos šokiruojančius nuosprendžius Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai ir kitiems XIX a. pabaigos iškiliems lietuviams. Tačiau į vėlesnius jos rašinius neatkreipiau dėmesio.
Renata Šerelytė. Žvaigždžių medžiaga
2016 m. Nr. 5-6 / Ištrauka iš romano. I. Timis pastebėjo ją atsitiktinai. Ir tik todėl, kad šiandien eidamas takeliu nespoksojo į planšetės ekraną. Paprastai neatitraukdavo nuo jo akių, tad vakar, įsigyvenęs į ekraną, užkliuvo už atsikišusios medžio šaknies ir su
Lina Buividavičiūtė. „Pūgos duris“ atvėrus
2016 m. Nr. 4 / Rimvydas Stankevičius. PŪGOS DURYS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 60 p. /Išgirdusi apie naują žinomo poeto, produktyvaus ir originalaus kūrėjo Rimvydo Stankevičiaus knygą „Pūgos durys“ apsidžiaugiau taip, kaip, matyt, džiaugtis geba tik vaikai.
Dovilė Kuzminskaitė. Stiprūs dūriai
2016 m. Nr. 4 / Dainius Gintalas. ADATOS. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 78 p. /Yra mažiausiai dešimt būdų, kaip pradėti recenziją apie Dainiaus Gintalo „Adatas“. Galima paminėti, kad tai trečiasis poeto rinkinys, ar pacituoti anotaciją, kur teigiama, kad „poezija turi išmušti žemę iš po kojų – kitu atveju ji
Renata Šerelytė. Vidinė erdvės pusė
2016 m. Nr. 4 / Alvydas Šlepikas. LIETAUS DIEVAS IR KITI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 152 p. Nuo 2005 m. išleisto Alvydo Šlepiko novelių rinkinio „Lietaus dievas“ naujasis, šiųmetis leidimas, sakytum, daug kuo nesiskiria, tik pasipildė naujais tekstais.
Skaitiniai po žiemos: 2015 metų knygų peržvalga
2016 m. Nr. 4 / Jūratė Sprindytė / Be pesimizmo. Kolegės paskaičiavimu, pagal Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos katalogą iki 2016 m. vasario 10 d. bibliotekoje buvo trys šimtai septyniasdešimt lietuviškai parašytų grožinei literatūrai priskiriamų knygų su 2015 m.
Elena Baliutytė. Tolstantis, bet vis dar matomas: Eduardo Mieželaičio gyvenimas jo paties ir kitų akimis
2016 m. Nr. 4 / Rašytojui X. didelis liūdnas žmogus užmirštas ir negyvenamas tolsta į aukštus namus ir pasilieka tik menamas žodžiai dar atneša jį tartum vitražuose lūžta dulkės šviesos spinduly užpildo barokinę tuštumą[1].
Ivona Cymbalistenko. Efemeriškos laisvės kryptis
2016 m. Nr. 3 / Vaida Marija Knabikaitė. HOMO FESTIVUS. – Vilnius: Mintis, 2015. – 232 p. Trijų romanų „Mėnesiena tamsiame lange“ (2005), „Izidė ir Fortūna“ (2007), „Gulbės sparnu palytėtos“ (2012) autorė Vaida Marija Knabikaitė, pasižyminti itin lakia fantazija, pateikia skaitytojui dar vieną kūrinį
Renata Šerelytė. Suklastotas stebuklas
2016 m. Nr. 3 / Zita Čepaitė. PAVEIKSLAS. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 336 p. / Rašydama apie Zitos Čepaitės romaną „Moters istorija“ (2003), Solveiga Daugirdaitė teigė: „Čepaitė įsižiūri į politinių bei socialinių ir ekonominių visuomenės pervartų poveikį žmogui labiau nei dvasios plastėjimus.“
Audinga Peluritytė. Balto gyvybės vandens tėvynė
2016 m. Nr. 3 / Erikos Drungytės „Patria“ yra netikėta knyga, praėjus ketvirčiui amžiaus po Nepriklausomybės atgavimo. Tokių knygų mes šiandieną nesitikime. Tokios knygos buvo madingos (nors tai nelabai tinkamas žodis) 10-ajame dešimtmetyje.
Elžbieta Banytė. Atokuma su gulbėm ir kregždėm
2016 m. Nr. 3 / Antanas Kalanavičius. DVI SAUJOS LAIKO. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 176 psl. / Gyveno poetas. Ko gero, šis sakinys – kaip kokios pasakos pradžia – galėtų ypač tikti kalbant apie Antaną Kalanavičių. Visų pirma, jis buvo poetas
Česlovas Laurinavičius. Pamąstymai apie profesoriaus Zenono Norkaus studiją
2016 m. Nr. 2 / Turiu prisipažinti, kad perskaitęs profesoriaus Zenono Norkaus studiją „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos
Erika Urbelevič. Knyga, kuri neturėjo būti parašyta
2016 m. Nr. 2 / Violeta Palčinskaitė skaitytojams labiausiai žinoma kaip vaikiškų knygų autorė. Pernai pasirodę prisiminimai „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ sulaužė tvirtą rašytojos nuostatą niekada nerašyti autobiografijos.
Virginija Cibarauskė. Nuobodžios paslaptys tapybiškam fone
2016 m. Nr. 2 / Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“ anotacijoje pristatomas kaip trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimų istorija. Šią istoriją rašo, o gal greičiau tapo jauniausioji giminės moteris, dailininkė Rasa, kuriai žingsnis po žingsnio
Viktorija Daujotytė. Tarp juodvarnių ir balto balandžio
2016 m. Nr. 2 / Romualdas Granauskas. BALTAS LIŪDESIO BALANDIS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 368 p. Gal taip ir galima būtų sakyti apie Romualdo Granausko eseistiką– tarp juodvarnių ir balto balandžio. Tarp juodo ir balto.
Viktorija Daujotytė. Maironis ir Justinas Marcinkevičius
2016 m. Nr. 2 / Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra. Bet ar tikrai tauta
Donata Mitaitė. Iš patirčių
2016 m. Nr. 1 / Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 304 p. „Ir štai jums vaizdas – tokia baltaplaukė, pasišiaušusi mergiūkštė, basa, su kartūno suknike, gal dar su kokiu mamos nertu vilnoniu megztuku
Elžbieta Banytė. Plonytė raudona linija
2016 m. Nr. 1 / Yra knygų, kurias perskaičius norisi nusiplauti, gal net išsidezinfekuoti rankas. Arba kojas. Geriausia – palįsti po dušu. Kad nusiplautum visas aliuzijas, iliuzijas ir higieninių įklotų, apie kuriuos kažkodėl noriai rašo tam tikro tipo rašytojai
Audinga Peluritytė. Juoda katė, baltas katinas
2016 m. Nr. 1 / Jei kas pagalvos, kad pavadinimą Aido Marčėno knygos recenzijai skolinuosi iš Emiro Kusturicos kūrybos, pagalvos teisingai. Kačių gausa, kaip ir gyvūnėlių įvairumu, A. Marčėno tekstai nepasižymi, nes šokanti autoriaus sąmonė linkusi
Jūratė Sprindytė. Ugnies vyniojimas į popierių
2016 m. Nr. 1 / Danutė Kalinauskaitė parašė kol kas geriausią savo knygą. Niekų pasaka, kad skaitytojų meilė tetrunka trejus metus. Autorė rašo mažai, bet „gruntaunai“ (jos mėgstamas žodis, įsitvirtinęs ir mano leksikone), ir yra skaitoma, garbstoma, mylima
Feliksas Mačianskas. L. Didžiulienės-Žmonos gyvenimo intencijos
2005 m. Nr. 1 / Psichologinių būsenų kontrapunktai yra esminis Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio biografinės apybraižos apie pirmosios lietuvių moters prozininkės, varpininkės, knygnešių rėmėjos ir švietėjos, Liudvikos Didžiulienės-Žmonos gyvenimą privalumas.
Viktorija Daujotytė. Kas gaudžia anoje distancijos erdvėje?
2005 m. Nr. 1 / Valdemaras Kukulas. Didžiadvasių žodžių eros pabaiga. – Vilnius: Homo liber, 2004. – 214 p. Šio pamąstymo apie Valdemaro Kukulo knygą „Didžiadvasių žodžių eros pabaiga“ pavadinimą pasirinkau iš straipsnio „Viktoras Katilius ir žmonės“.
Ramutė Dragenytė. Diagnozė: kūrybinis vaisingumas
2005 m. Nr. 1 / Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį. – Vilnius: Tyto alba, 2004. – 190 p. Prieš metus pasirodė penktasis Dovilės Zelčiūtės eilėraščių rinkinys, o jau šiemet poetė pasiskubino išleisti ir visą rinktinę „Atgal į vandenį“, kurioje, kaip rašoma knygos anotacijoje, sudėti naujausi ir atrinkti geriausi
Aidas Marčėnas. Iš didžiosios d, iš oriosios O
2005 m. Nr. 1 / Donatas Petrošius. Iš tvermės D. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 85 p. O pirmiausia tradiciškai padūsausiu, jog „Pirmosios knygos“ serijoje per metus išleidžiama tik viena poezijos knyga, kai vertų knygos jaunųjų poetų Lietuvoje tikrai daugiau nei vienas ar du.
Aušra Martišiūtė. Teatro kultūros atspindžiai Dionizo Poškos veikloje ir raštuose
2005 m. Nr. 1 / Žemaičių kultūrinis pakilimas siejamas su lietuvių kalbos, istorijos, poezijos puoselėtojais Dionizu Poška, Simonu Stanevičium, Silvestru Valiūnu, prozininku ir pirmuoju lietuvių dramaturgu Aleksandru Fromu-Gužučiu
Brigita Speičytė. Kas užsodino Poškos „darželį“?
2005 m. Nr. 1 / Dionizas Poška turbūt ryškiausiai iš lietuvių literatūros autorių grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose yra paliudijęs bajoro ūkininko – „artojo“ – tapatybę. Ją galėtume laikyti tipiška tradicinio LDK kultūros bajorų žemdirbiškojo etoso išraiška
Dalia Jakaitė. Impresionistinis žvilgsnis į pirmą eilėraščių knygą
2004 m. Nr. 12 / Skaistė Vilimaitė. Eilėraščių knyga „Tu“ yra pirmoji. Į susitikimą lakoniškai nurodantis knygos pavadinimas savaimingai atliepia pačius eilėraščius - minimalistinę jų poetiką, prasmines pokalbio situacijas.
Gintaras Beresnevičius. Po juoda vaivorykšte
2004 m. Nr. 12 / Jolita Skablauskaitė. SEPTYNIADANGĖ ERDVĖ. Jolitos Skablauskaitės romanas sudarytas tarsi iš dviejų atskirų, viena kitą papildančių ir veidrodiškai atspindinčių dalių, kurios pačios yra it romanai. Veidrodžio principas lemia
Valentinas Sventickas. Panegirika epitafijų kūrėjui
2004 m. Nr. 12 / Leonardas Gutauskas. In fine. auja Leonardo Gutausko poezijos knyga „In fine“ išsiskirs lietuvių literatūros lentynoje. Jos ypatingumą lemia sumanymas. Visi šios knygos kūriniai skirti mirusiems žmonėms, daugiausia rašytojams
Juozas Aputis. Publikuojamas pirmą kartą
2004 m. Nr. 12 / Jurgis Jankus. PUŠIS. Įspūdinga: tokio garso, tokį gražiai ilgą gyvenimą nugyvenęs, prieš porą metų miręs lietuvių beletristas mūsų literatūros padangėje pasirodo su pirmąkart spausdinamu kūriniu, ir dar kokio dydžio!