2018 m. Nr. 10 / Jurga Vilė, Lina Itagaki. Sibiro haiku. – Vilnius: Aukso žuvys, 2018. – 240 p. / Debiutinę Jurgos Vilės ir Linos Itagaki tekstų ir piešinių knygą „Sibiro haiku“ maga pristatyti kaip pirmąjį lietuvių literatūroje komiksą apie tremtį, šiuo metu

2018 m. Nr. 10 / Tomas Vyšniauskas. Įelektrinto piemens. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 128 p. / Tomas Vyšniauskas savo eilėraščių rinkinyje „Įelektrinto piemens“ išmoningai įsuka skaitytoją į prasmių kūrimo procesą, kuriame lankstūs, verlibro forma

2018 m. Nr. 10 / Valentinas Sventickas. Dar gurinių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 397 p. / Taip galima sakyti apie Valentiną Sventicką, apie jo naują knygą, ir toliau sėkmingai rankiojančią gurinius, – iš literatūros,

2018 m. Nr. 8-9 / Karolis Baublys. Geležinė vėjarodė. / Geležinė vėjarodė“ – debiutinis Karolio Baublio poezijos rinkinys, kuriame, remdamasis plačiu kultūrinių referencijų lauku, autorius gilinasi į dvi pagrindines temas, motyvuojančias ir knygos struktūrą:

2018 m. Nr. 8-9 / Aldona Ruseckaitė. Dūžtančios formos. / Dūžtančios formos“ – tai trečiasis rašytojos ir muziejininkės Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas, šį kartą skirtas poeto Vytauto Mačernio kūrybai ir gyvenimui. Jame sukaupta daug įvairiausios

2018 m. Nr. 8-9 / Marius Burokas. Švaraus buvimo. / Švari. Maloniai gruoblėta. Malonu paimti į rankas. Tokios mintys apima vos atvertus naują Mariaus Buroko poezijos rinkinį „Švaraus buvimo“, kuriam pavasariško grožio ir lengvumo suteikė dailininkės

2018 m. Nr. 8-9 / Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, Reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą. Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų. XVI amžiuje pirmaisiais lietuviškais žodžiais knygelės

2018 m. Nr. 7 / „Bėgimas į nežinią“ – Viktorijos Prėskienytės-Diawaros devynių apsakymų rinkinys. Kiek-vieno pasakojimo pagrindą sudaro patirtys, sukauptos autorei tris dešimtmečius gyvenant Malyje, Afrikoje. Istorijos nėra autobiografiškos, naratorius

2018 m. Nr. 7 / Marius Povilas Elijas Martynenko. Be penkių pasaulio pradžia. / Neseniai pasirodė Mariaus Povilo Elijo Martynenko knyga „Be penkių pasaulio pradžia“, su prierašu: tekstai malonumui sužadinti. Nors tai pirmoji autoriaus knyga, jo v

2018 m. Nr. 7 / Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas / Kol lietuvių literatūra kantriai braunasi į anglakalbių skaitytojų širdis ir protus, lietuvių kilmės kanadiečių rašytojas Antanas Šileika ir toliau žaismingu stiliumi supažindina pasaulį su Lietuva, jos

2018 m. Nr. 7 / Kazys Bradūnas šiandien – neginčijamas lietuvių literatūros klasikas. Eugenijus Matuzevičius, Viktorijos Daujotytės pavadintas „žemininkų broliu“, nežiūrint nedideliu tiražu išleistos ir labiau to meto Lietuvos istoriją,

2018 m. Nr. 5-6 / Vytautas Toleikis. Pasakojimai prabudus. – Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017. – 233 p. / 2017 metais mokytojas, visuomenininkas, eseistas Vytautas Toleikis debiutavo su knyga „Pasakojimai prabudus“, į kurią sudėti jo atsiminimai

2018 m. Nr. 5-6 / Almis Grybauskas. Toli blizga. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 70 p. / Almis Grybauskas išleido septintąjį eilėraščių rinkinį „Toli blizga“. Poeto, kritikų vadinto vienu iš XX a. 8-ojo dešimtmečio maištininkų, eilėraščiai buvo ir tebėra labai

2018 m. Nr. 5-6 / Vytautas Martinkus. Tavo bažnyčios rūsys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 512 p. / Penki šimtai puslapių ir kone penkių šimtų metų aprėptis – toks romano užmojis, kuriame koreliuoja erudicija ir užgyventa išmintis.

2018 m. Nr. 4 / Deividas Preišegalavičius. Dulkių spalvos žuvelės. – Vilnius: Studija be pykčio, 2017. – 144 p. / Kaunietis, studijavęs Vokietijoje, šiuo metu apsistojęs Vilniuje Deividas Preišegalavičius

2018 m. Nr. 4 / Tadas Žvirinskis. Sunki knyga: poezo užrašai. – Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2018. – 95 p. / Negirdėjusiems Tado Žvirinskio pavardės reikėtų pasakyti, kad jis vaistininkas, Rašytojų sąjungos narys, išleidęs aštuonias knygas,

2018 m. Nr. 4 / Marcelijus Martinaitis. Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 239 p. / Užrašai sau pačiam – taip būtų galima pavadinti Marcelijaus Martinaičio dienoraštinių apmąstymų knygą,

2018 m. Nr. 3 / Icchokas Rudaševskis. Vilniaus geto dienoraštis. Sudarė ir iš jidiš k. vertė Mindaugas Kvietkauskas. – Vilnius: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018. – 352 p. / Prireikė septyniasdešimt penkerių metų, kol Vilniaus gete rašytas paauglio

2018 m. Nr. 3 / Daiva Čepauskaitė. Aš tave užmiršau. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 188 p. /
Tai, kad Daivos Čepauskaitės pjesių rinkinys „Aš tave užmiršau“ buvo išrinktas į Metų knygų prozos penketuką, visiškai

2018 m. Nr. 3 / Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename. Sudarė Valentinas Sventickas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 469 p. / Atsiminimų knyga skatina ir bendresnius pamąstymus apie atmintį, jos modusus. Atsiminimus, jei atsakingus, sąžiningus, parašyti sunku. O atsiminti juk paprasta, atsimename nevalingai. Kaip kvėpuojame, alsuojame.

2018 m. Nr. 3 / Daug lietuvių poetų yra reflektavę Rūpintojėlio vaizdinį, užėmusį svarbią vietą tautos mentalitete slogiais priespaudų ir nelaimių metais. Vinco Mykolaičio-Putino 1926 metų eilėraštis „Rūpintojėlis“ išlieka kaip viena įspūdingiausių

2018 m. Nr. 2 / Tautvyda Marcinkevičiūtė. Mano poe(ma)ma. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 167 p. / Imdama į rankas šešioliktąją Tautvydos Marcinkevičiūtės knygą esmingu pavadinimu „Mano poe(ma)ma“ jau žinau pagrindinę

2018 m. Nr. 2 / Algimantas Mikuta. Kelias į Laumes. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 112 p. / Esama knygų, nukeliančių į pasaulius, kurių nėra ir būti negali, išmoningai įtraukiančių skaitytoją į rašytojo fantazijos pinkles. Taip pat yra ir tokių, kuriose

2018 m. Nr. 2 / Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka. – Vilnius: Lapas, 2017. – 272 p. / Antrasis Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka“ gana greitai tapo viena tų knygų, apie kurias kalba ir rašo tiek profesionalūs literatūros kritikai

2018 m. Nr. 2 / Pernai, ruošiantis Leipcigo knygų mugei ir modernios mūsų valstybės šimtmečio minėjimui, Lietuvos kultūros institutas vokiškai išleido literatūros istorijos apybraižą „100 Jahre litauischer Literatur: ein Crashkurs“

2018 m. Nr. 1 / Jurgis Kunčinas. Malūnų gatvė be malūnų. Sudarė Antanas A. Jonynas, Palmira Mikėnaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 496 p. / Pastaruoju metu apie lietuvių literatūros klasiką Jurgį Kunčiną kalbėjome daugiau nei paprastai.

2018 m. Nr. 1 / Lina Buividavičiūtė. Helsinkio sindromas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 138 p. / Linos Buividavičiūtės pirmoji poezijos knyga „Helsinkio sindromas“ – vienas tokių eilėraščių rinkinių, apie kuriuos kalbėti nepatogu. Skaitytojas atsiduria prieš

2018 m. Nr. 1 / Mindaugas Jonas Urbonas. Šimtmečių melancholija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017.  – 301 p. / Jaunas autorius Mindaugas Jonas Urbonas praėjusiais metais tapo „Pirmosios knygos“ konkurso laureatu prozos kategorijoje,

2018 m. Nr. 1 / Pabaiga / be abejonės, jei ne V. Krėvė, M. Banevičiaus likimas mūsų šalyje iš tiesų būtų susiklostęs prastai. Buvęs konsulas, kadaise ištraukęs kadetų veikėją iš mirties nagų Azerbaidžane, ir Lietuvoje ne kartą ištiesė jam pagalbos ranką,

2017 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. KARMELIO KALNO PAPĖDĖJE. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 372 p. / Gintaras Bleizgys užima reikšmingą vietą šiuolaikinės lietuvių poezijos kontekste (pasirodė jau aštuoni eilėraščių rinkiniai,

2017 m. Nr. 12 / Virginija Rimkaitė. 21 A. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 134 p. / Šiek tiek netikėta aptikti tokį žanrą – apysaką, ir dar PK serijoje. Juk veikiausiai tai vienas nepopuliariausių žanrų šiuolaikinėje literatūroje, kažkoks

2017 m. Nr. 12 / Dovydas Grajauskas. Apie reiškinius. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p. / Homeras „Iliadoje“ burbėjo, kad kiekviena karta vis blogesnė, nes štai per Trojos karą Diomedas į priešą sviedė tokį akmenį,

2017 m. Nr. 12 / Tęsinys. Pradžia 2017 m., Nr. 11 / Informuotas – vadinasi, ginkluotas. Iš V. Krėvės politinės dokumentinės apybraižos „Bolševikai“ matome, kad jis taip pat gerai žinojo ir 1920 metų pavasarį planuotos bolševikų invazijos į

2017 m. Nr. 11 / Tomas Vaiseta. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 232 p. /
„Gyvenimas yra sapnas. Niekas labiau man netinka nei ši alegorija“, – rašo austrų menininkas Alfredas Kubinas, kurio baugių ir

2017 m. Nr. 11 / Agnė Žagrakalytė. Štai:. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 60 p. / „Štai:“ yra trečiasis Agnės Žagrakalytės eilėraščių rinkinys ir penktoji knyga apskritai. Išėjusi po devynerių metų nuo „Visos tiesos apie Alisą Meler“ (2008) ir debiutinio „Išteku“

2017 m. Nr. 11 / Jonas Juškaitis. O laike, o niūniavime manęs. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 75 p. / Jonas Juškaitis – literatūros pasaulio senbuvis, leidykla „Homo liber“ 2006 m. jau yra išleidusi visų dešimties iki tol išėjusių poeto rinkinių knygą „Tolimos

2017 m. Nr. 11 / Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasirodė nemažai knygų ir straipsnių, kuriuose naujais aspektais gvildenama lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės (1882–1954) politinė veikla, bet visuose juose nušviečiamas tik Kauno laikotarpis

2017 m. Nr. 10 / Aidas Marčėnas. KasDienynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 384 p. / „KasDienyne“ – jau į knygos galą, pasakojama, kad Palangos viešojoje bibliotekoje neatpažintam Aidui Marčėnui nepasisekę trumpam pasiskolinti

2017 m. Nr. 10 / Gytis Norvilas. Grimzdimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p. / Pagrindines ketvirtojo savo poezijos rinkinio „Grimzdimas“ gaires Gytis Norvilas pats sėkmingai išdėsto galiniame viršelyje, nepalikdamas daug vietos recenzentų tuščiažodžiavimui

2017 m. Nr. 10 / Donaldas Kajokas. Poezija, o gal ne ji. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 494 psl. / Senais gerais (blogais?) laikais, pavyzdžiui, kokiame XIX a., turbūt pusė išleidžiamų poezijos knygų ir vadinosi „Poezija“ arba „Eilėraščiai“

2017 m. Nr. 8-9 / Žygimantas Kudirka. XXI a. Kudirka. – Vilnius: Kitos knygos, 2016. – 88 p. / „XXI a. Kudirka“ – tai 2016-aisiais pasirodžiusi avangardinio repo atlikėjo, slam poezijos atstovo, reklaminių tekstų ir klipų autoriaus Žygimanto Kudirkos pirmoji knyga,

2017 m. Nr. 8-9 / Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties. – Vilnius: Versus aureus, 2017. – 112 p. / Perskaičiusi išsamią Regimanto Tamošaičio recenziją „Eilėraščiai iš Dzeuso galvos“ apie Romo Daugirdo knygą „Dinozaurų sklaida“

2017 m. Nr. 8-9 / Jurga Žąsinaitė. Azuritijos kardinolai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 288 p. / Yra knygų (tiesa, nedaug), kurias perskaitai vienu atsikvėpimu – po nuostabos ženklu.

2017 m. Nr. 8-9 / Judita Vaičiūnaitė (1937.VII.12–2001.II.11) ir Tomas Venclova (g. 1937.IX.11) kartu su Vytautu P. Blože, Sigitu Geda, Jonu Juškaičiu, Marcelijum Martinaičiu kritikų laikomi XX a. 7-ojo dešimtmečio lietuvių poezijos reformatoriais, jaunystės eilėraščiuose

2017 m. Nr. 7 / Jonas Mikelinskas. Temidė ir Niurn-bergo sindromas. – Vilnius: Mintis, 2015. – 296 p. / Vėluoja ši recenzija apie naują, bet jau paskutinę, paties Jono Mikelinsko sumanytą ir rengtą spaudai knygą.

2017 m. Nr. 7 / Poetės ir prozininkės Saros Poisson eilėraščių knygos „Pasienis“ (2006) skaitymo patirtį Neringa Mikalauskienė apibūdino kaip ilgą stovėjimą pasų patikros eilėje: „<...> driekiasi žodžių virtinės, sudarydamos klampius, tirštus vaizdų

2017 m. Nr. 7 / POEZIJOS PAVASARIS 2017. – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2017. – 296 p. / Recenziją apie „Poezijos pavasario“ almanachą pradėjau rašyti prieš metus

2017 m. Nr. 7 / Po metų švęsime Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Ta proga jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją,

2017 m. Nr. 5-6 / Lidija Šimkutė. Baltos vaivorykštės / WHITE RAINBOWS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 160 p. / Poetės Lidijos Šimkutės naujojo dvikalbio eilėraščių rinkinio pradžios žodyje jos kolegė Jan Owen taikliai nusako vieną iš esminių

2017 m. Nr. 5-6 / Valdas Papievis. ŽIEBTUVĖLIAI ANAR-CHISTAI. – Vilnius: Odilės leidykla, 2017. – 101 p. / Prisipažinsiu, kad Valdo Papievio apsakymus ėmiau ir praleidau – tik dabar sužinojau, jog pirmieji du knygos „Žiebtuvėliai anarchistai“ tekstai buvo spausdinti „Metuose“.

2017 m. Nr. 5-6 / Rimvydas Stankevičius. Šermuonėlių mantija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 104 p. / Puikus Deimantės Rybakovienės viršelis; tokio pat gražumo kaip Donaldo Kajoko ar Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygų. Poezijos knyga turi būti graži.

2017 m. Nr. 4 / Niekada specialiai netyrinėjau konfesinės inteligentijos, tačiau daugiau nei trisdešimt metų dirbdama Lietuvos istorijos – dargi XIX-ojo amžiaus istorijos baruose – „nesutikti“ Antano Baranausko tiesiog negalėjau. Tačiau tikra pažintis su šiuo kunigu

2017 m. Nr. 4 / Priartėti prie paslapčių visuomet reikia tykiai, kantriai, stengiantis jų neišgąsdinti, neskubinti jų atsivėrimo. Panašiai kaip vaikystėje žaidžiant sekretų žaidimą, kai iš šapelių, gėlių žiedlapių ir saldainių popierėlių dėmesingai dėliojamas paveikslėlis,

2017 m. Nr. 4 / Viktorijos Daujotės žemaitiška poezija jau yra pamatyta ir įvertinta kaip mūsų kultūros reiškinys. Vienas jos reiškimosi ir veikimo ženklų – kūrybiškas pratęsimas, dialogas su ja juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės parodoje „Balsā i daiktā / Balsai ir daiktai“.

2017 m. Nr. 3 / Ariane Chemin. MARIAGE EN DOUCE. GA-RY & SEBERG. – Paris: Équateurs, 2016. – 160 p. / Laurent Seksik. ROMAIN GARY S’EN VA-T-EN GUERRE. – Paris: Flammarion, 2017. – 236 p. / 2016 m. viduryje išėjo dienraščio „Le Monde“ žurnalistės

2017 m. Nr. 3 / Yasmina Khadra. Kerštas / Iš prancūzų k. vertė Asta Uosytė. – Vilnius: Žara, 2011. – 208 p. / Yasmina Khadra (gimęs 1955 m. Alžyre, tikroji pavardė Mohammedas Moulessehoulas) – Prancūzijoje gyvenantis Alžyro rašytojas, originalus jau vien tuo,

2017 m. Nr. 3 / Charles Ferdinand Ramuz. Adomas ir Ieva / Iš prancûzø k. vertë Diana Buèiûtë. – Vilnius: Lietuvos rašytojø sàjungos leidykla, 2015. – 171 p. / Jacques Chessex. Tironas / Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 198 p.

2017 m. Nr. 2 / Aivaras Veiknys. Laumių vaikas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 79 p. / Sužinojusi apie naują lietuvių autoriaus kūrinį mitologijos tema, visada apsidžiaugiu. Pakartosiu, ką jau esu rašiusi „Metuose“ publikuotoje

2017 m. Nr. 2 / Vytautas Stankus. Skruzdžių skandinimas. – Vilnius: Versus aureus, 2016. – 112 p. / „This is not for you“ (Mark Z. Danielewski), su visa derama postmodernia arogancija skelbia Vytauto Stankaus trečiosios poezijos knygos „Skruzdžių skandinimas“ priešlapis,

2017 m. Nr. 2 / Mindaugas Kvietkauskas. Uosto fuga. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 243 p. / „Galvojau, kad mano kartoj negimė taip mąstančių žmonių, o, pasirodo, gimė“, – laisvai cituoju Sigutę Chlebinskaitę, knygos menininkę, suteikusią išskirtinę formą

2017 m. Nr. 1 / 2016 m. pasirodė nauja mūsų iškilaus kalbininko profesoriaus Arnoldo Piročkino knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (su prierašu: „Lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“), išleista „Margų raštų“ leidyklos, turinti 224 puslapius.

2017 m. Nr. 1 / Gasparas Aleksa – literatūros pasaulio senbuvis, išleidęs penkis eilėraščių rinkinius, dramų, publicistikos, prozos. „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ – jau penktasis jo romanas. Prisipažinsiu, kad G. Aleksą labiausiai pažįstu iš distopinio

2017 m. Nr. 1 / Nerijaus Cibulsko poezijos knyga „Nutrinami“ pasirodė dar 2012 metais, kai laimėjo „Pirmosios knygos“ konkursą. Praėjus ketveriems metams sulaukėme ir antrosios poeto knygos – „Archeologija“. Matyti, kad poetas jaučiasi tvirčiau ir rimčiau

2017 m. Nr. 1 / Rimantas Kmita (g. 1977) literatūroje debiutavo kaip poetas, 1999 m. išleido pirmąją poezijos knygą „Nekalto prasidėjimo“, 2002 m. – antrąją, „Upės matavimas“. Vėliau R. Kmita poeto plunksną atidėjo į šalį,

2017 m. Nr. 1 / Kiek daug reikėjo pakelti jauniems žmonėms iškart po karo. Kiek nerimasties suimti į save, ypač tiems, kuriuos viliojo humanistika, filologija, poezija. Dar gyva nepriklausomybės, nacistinės okupacijos patirtis, laisvės iliuzijos tragiško sukilimo šviesoj.

2016 m. Nr. 12 / Rasa Aškinytė. GLESUM. – Vilnius: Vaga, 2016. – 174 p. / Rasa Aškinytė – jau gerai žinomas veidas ir atpažįstamas vardas lietuvių literatūroje. „Glesum“ – tai ketvirtasis autorės kūrinys suaugusiesiems (2009 m. išleista ir knyga vaikams „Beveik varlės“)

2016 m. Nr. 12 / Ernestas Noreika. Andalūzijos šuo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 96 p. / 2012 m. rinkiniu „Povų ežeras“ debiutavusio Ernesto Noreikos antroji knyga „Andalūzijos šuo“ nenustebino. Greičiau atvirkščiai, patvirtino

2016 m. Nr. 12 / Mindaugas Jonas Urbonas. Dvasių urna. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 136 p. / Pirmosios knygos dažnai būna nedrąsios, naivokos, nepretenduojančios į skaitomiausių knygų dešimtukus ar knygynų vitrinas. Skaitydamas debiutus ir

2016 m. Nr. 12 / Mielas Tautieti, dėkoju už antrąjį Jūsų siųstą laišką: jau penkeri metai, kaip, modo ecologistico, palikome Paryžių ir apsigyvenome kaime

2016 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Vyno kopija. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 199 p. / iame perskyrime išmoningajam Skaitytojui bus papasakota apie Kauno Žaliakalnio knygių Kęstutį grafą de Navaką, kuris, nuodėmingos literatūros prisiskaitęs ir tokių pat gėrimų apsvaigintas,

2016 m. Nr. 11 / Dainius Dirgėla. Re:plikos / Stebėto jo užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 78 p. / Prisipažinsiu, paėmusi į rankas Dainiaus Dirgėlos „Re:plikas / Stebėto jo užrašus“ paslapčia džiaugiausi. Pagaliau dar vienas bandymas į prasmės kūrimo

2016 m. Nr. 11 / TARP ESTETIKOS IR POLITIKOS. Lietuvių literatūra sovietmečiu. Sudarytoja Dalia Satkauskytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. – 519 p. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui į Vakarus pasitraukė daug lietuvių rašytojų, ypač jaunų.

2016 m. Nr. 11 / Jono Meko kūrybos recepcija Lietuvoje iki šiol yra probleminė: dėl itin mažos distancijos tarp autoriaus asmenybės ir kūrybos pastaroji traktuojama kaip sunkiai analizuojama. Kadangi J. Mekas atmeta beveik visą šiuolaikinį lietuvių

2016 m. Nr. 10 / Aldona Gustas. Padovanok man obuolį iš anapus. Iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Bartelt ir Vytautas Karalius. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015. – 224 p. / Keista ši autorė, pretendavusi į šiųmetinius „Poezijos pavasario“ laurus

2016 m. Nr. 10 / Benediktas Januševičius. Žodžiai. – Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016. – 80 p. / Pradėti rašyti apie Benedikto Januševičiaus tekstus remiantis pirmu patirtu įspūdžiu atrodo natūralu. Dažnam šie tekstai atrodo lengvi, sukelia juoką

2016 m. Nr. 10 / Valdas Papievis. Odilė, arba Oro uostų vienatvė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 312 p. / Naujausias Valdo Papievio romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ turi nemaža atsikartojimų, kurie, galima sakyti, jau tapę šio kūrėjo braižu,

2016 m. Nr. 10 / Rūta Mataitytė. JOS VARDAS MAGIJA. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 252 p. / Lietuvių literatūros lauko pokyčiai jau negrįžtami. Procesas, ekonomikos terminais tariant, smarkiai diversifikavosi – atsirado labai įvairių ir kitokių knygų pasiūla

2016 m. Nr. 10 / Petro Tarulio (Juozo Petrėno) prozos istorinę vertę literatūrologas Albertas Zalatorius yra apibrėžęs kaip itin reikšmingą: prieškariu novelės prestižą laikė trys autoriai – Vincas Krėvė, Jurgis Savickis, Petras Tarulis; jie stipriai

2016 m. Nr. 8-9 / Ieva Gudmonaitė. SNIEGO SKONIS. – Kaunas: Kauko laiptai, 2015. – 80 p. / Rašyti apie pirmąją Ievos Gudmonaitės eilėraščių knygą pradedu tokiais paaugliškais „burtais“: ką, paėmusi knygą ir bet kur atvertusi, perskaitysiu. Tai štai: ir mano namai, palikę

2016 m. Nr. 8-9 / Sigitas Parulskis. Be teisės sugrįžti . – Vilnius: Alma littera, 2015. – 192 p. / Svarstymus apie Sigito Parulskio eilėraščių rinktinę „Be teisės sugrįžti“ norėtųsi pradėti nuo jos išvaizdos. Nedidelė, neišsiskiriančių spalvų knyga

2016 m. Nr. 8-9 / Šiais metais minime rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, profesoriaus, diplomato Antano Vaičiulaičio (1906–1992) 110-ąsias gimimo metines. Svariai sukakčiai paminėti buvo

2016 m. Nr. 8-9 / Antano Kalanavičiaus kalbos savitumas iš karto krinta į akis: neįprasta leksika, keisti morfologiniai dariniai. Poetinis žaidimas morfologinėmis lytimis sukuria, pasak Sigito Gedos, neįtikėtiną tapsmo, daiktėjimo, daiktavardėjimo stebuklą

2016 m. Nr. 7 / Pavadinimą ir rašinio turinį įkvėpė šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatyta Solveigos Daugirdaitės knyga „Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“ (LLTI, 2015). Mugei pavadinimu

2016 m. Nr. 7 / Adomo Mickevičiaus Valenrodas ir Søreno Kierkegaard’o Abraomas. Herojaus, kaip bet kurio epikos kūrinio centrinės figūros, reikšmė kito kartu su visa Vakarų literatūros istorija. Klasikinėje tradicijoje protagonisto gyvenimas

2016 m. Nr. 5-6 / Pasismerkimas pasmerktumui yra pašaukimas. Petras Dirgėla. Dideli darbai turbūt savaime užprogramuoja anksčiau ar vėliau nutiksiančius savo tęsinius ir mistiniu būdu prisišaukia tęsėjus. Balandžio pradžioje, vos praėjus porai savaičių nuo rašytojo

2016 m. Nr. 5-6 / Mikalojus Vilutis. SRIUBA. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 128 p. Dviejų knygų autorius Mikalojus Vilutis labiau žinomas kaip dailininkas, yra apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2004). „Sriuba“ – antrasis šio menininko esė rinkinys

2016 m. Nr. 5-6 / Algirdas Verba. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis spaudos lanka ir Kauno meno kūrėjų asociacija, 2015. – 71 p. Paėmiau į rankas Algirdo Verbos eilėraščių rinktinę po Verbų sekmadienio. Toks atsitiktinumas paskatino atidžiau

2016 m. Nr. 5-6 / Gvidas Latakas. LOKENOS. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015. – 104 p. Gvidas Latakas išleido trečiąjį poezijos rinkinį „Lokenos“ ir, galima sakyti, nuo pat pirmojo išlaikė ir stiprina savąjį braižą, kuris nūdienėje poezijoje išskirtinis tuo, jog čia nerasime taip madingų „autentiškų“ kasdienybės

2016 m. Nr. 5-6 / Sigitas Parulskis. NUTYLĖTŲ LELIJŲ MIESTAS. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 240 p. Pačioje XX a. pabaigoje pasirodžiusioje vadinamojoje žydrojoje Sigito Parulskio ir Aido Marčėno rinktinėje

2016 m. Nr. 5-6 / Dr. Neriją Putinaitę pažįstu tik labai iš tolo. Esu įsidėmėjęs jos šokiruojančius nuosprendžius Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai ir kitiems XIX a. pabaigos iškiliems lietuviams. Tačiau į vėlesnius jos rašinius neatkreipiau dėmesio.

2016 m. Nr. 5-6 / Ištrauka iš romano. I. Timis pastebėjo ją atsitiktinai. Ir tik todėl, kad šiandien eidamas takeliu nespoksojo į planšetės ekraną. Paprastai neatitraukdavo nuo jo akių, tad vakar, įsigyvenęs į ekraną, užkliuvo už atsikišusios medžio šaknies ir su

2016 m. Nr. 4 / Rimvydas Stankevičius. PŪGOS DURYS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 60 p. /Išgirdusi apie naują žinomo poeto, produktyvaus ir originalaus kūrėjo Rimvydo Stankevičiaus knygą „Pūgos durys“ apsidžiaugiau taip, kaip, matyt, džiaugtis geba tik vaikai.

2016 m. Nr. 4 / Dainius Gintalas. ADATOS. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 78 p. /Yra mažiausiai dešimt būdų, kaip pradėti recenziją apie Dainiaus Gintalo „Adatas“. Galima paminėti, kad tai trečiasis poeto rinkinys, ar pacituoti anotaciją, kur teigiama, kad „poezija turi išmušti žemę iš po kojų – kitu atveju ji

2016 m. Nr. 4 / Alvydas Šlepikas. LIETAUS DIEVAS IR KITI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 152 p. Nuo 2005 m. išleisto Alvydo Šlepiko novelių rinkinio „Lietaus dievas“ naujasis, šiųmetis leidimas, sakytum, daug kuo nesiskiria, tik pasipildė naujais tekstais.

2016 m. Nr. 4 / Jūratė Sprindytė / Be pesimizmo. Kolegės paskaičiavimu, pagal Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos katalogą iki 2016 m. vasario 10 d. bibliotekoje buvo trys šimtai septyniasdešimt lietuviškai parašytų grožinei literatūrai priskiriamų knygų su 2015 m.

2016 m. Nr. 4 / Rašytojui X. didelis liūdnas žmogus užmirštas ir negyvenamas tolsta į aukštus namus ir pasilieka tik menamas žodžiai dar atneša jį tartum vitražuose lūžta dulkės šviesos spinduly užpildo barokinę tuštumą[1].

2016 m. Nr. 3 / Vaida Marija Knabikaitė. HOMO FESTIVUS. – Vilnius: Mintis, 2015. – 232 p. Trijų romanų „Mėnesiena tamsiame lange“ (2005), „Izidė ir Fortūna“ (2007), „Gulbės sparnu palytėtos“ (2012) autorė Vaida Marija Knabikaitė, pasižyminti itin lakia fantazija, pateikia skaitytojui dar vieną kūrinį

2016 m. Nr. 3 / Zita Čepaitė. PAVEIKSLAS. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 336 p. / Rašydama apie Zitos Čepaitės romaną „Moters istorija“ (2003), Solveiga Daugirdaitė teigė: „Čepaitė įsižiūri į politinių bei socialinių ir ekonominių visuomenės pervartų poveikį žmogui labiau nei dvasios plastėjimus.“

2016 m. Nr. 3 / Erikos Drungytės „Patria“ yra netikėta knyga, praėjus ketvirčiui amžiaus po Nepriklausomybės atgavimo. Tokių knygų mes šiandieną nesitikime. Tokios knygos buvo madingos (nors tai nelabai tinkamas žodis) 10-ajame dešimtmetyje.

2016 m. Nr. 3 / Antanas Kalanavičius. DVI SAUJOS LAIKO. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 176 psl. / Gyveno poetas. Ko gero, šis sakinys – kaip kokios pasakos pradžia – galėtų ypač tikti kalbant apie Antaną Kalanavičių. Visų pirma, jis buvo poetas

2016 m. Nr. 2 / Turiu prisipažinti, kad perskaitęs profesoriaus Zenono Norkaus studiją „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos

2016 m. Nr. 2 / Violeta Palčinskaitė skaitytojams labiausiai žinoma kaip vaikiškų knygų autorė. Pernai pasirodę prisiminimai „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ sulaužė tvirtą rašytojos nuo­statą niekada nerašyti autobiografijos.

2016 m. Nr. 2 / Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“ anotacijoje pristatomas kaip trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimų istorija. Šią istoriją rašo, o gal greičiau tapo jauniausioji giminės moteris, dailininkė Rasa, kuriai žingsnis po žingsnio

2016 m. Nr. 2 / Romualdas Granauskas. BALTAS LIŪDESIO BALANDIS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 368 p. Gal taip ir galima būtų sakyti apie Romualdo Granausko eseistiką– tarp juodvarnių ir balto balandžio. Tarp juodo ir balto.

2016 m. Nr. 2 / Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra. Bet ar tikrai tauta

2016 m. Nr. 1 / Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 304 p. „Ir štai jums vaizdas – tokia baltaplaukė, pasišiaušusi mergiūkštė, basa, su kartūno suknike, gal dar su kokiu mamos nertu vilnoniu megztuku

2016 m. Nr. 1 / Yra knygų, kurias perskaičius norisi nusiplauti, gal net išsidezinfekuoti rankas. Arba kojas. Geriausia – palįsti po dušu. Kad nusiplautum visas aliuzijas, iliuzijas ir higieninių įklotų, apie kuriuos kažkodėl noriai rašo tam tikro tipo rašytojai

2016 m. Nr. 1 / Jei kas pagalvos, kad pavadinimą Aido Marčėno knygos recenzijai skolinuosi iš Emiro Kusturicos kūrybos, pagalvos teisingai. Kačių gausa, kaip ir gyvūnėlių įvairumu, A. Marčėno tekstai nepasižymi, nes šokanti autoriaus sąmonė linkusi

2016 m. Nr. 1 / Danutė Kalinauskaitė parašė kol kas geriausią savo knygą. Niekų pasaka, kad skaitytojų meilė tetrunka trejus metus. Autorė rašo mažai, bet „gruntaunai“ (jos mėgstamas žodis, įsitvirtinęs ir mano leksikone), ir yra skaitoma, garbstoma, mylima

2005 m. Nr. 1 / Psichologinių būsenų kontrapunktai yra esminis Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio biografinės apybraižos apie pirmosios lietuvių moters prozininkės, varpininkės, knygnešių rėmėjos ir švietėjos, Liudvikos Didžiulienės-Žmonos gyvenimą privalumas.

2005 m. Nr. 1 / Valdemaras Kukulas. Didžiadvasių žodžių eros pabaiga. – Vilnius: Homo liber, 2004. – 214 p. Šio pamąstymo apie Valdemaro Kukulo knygą „Didžiadvasių žodžių eros pabaiga“ pavadinimą pasirinkau iš straipsnio „Viktoras Katilius ir žmonės“.

2005 m. Nr. 1 / Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį. – Vilnius: Tyto alba, 2004. – 190 p. Prieš metus pasirodė penktasis Dovilės Zelčiūtės eilėraščių rinkinys, o jau šiemet poetė pasiskubino išleisti ir visą rinktinę „Atgal į vandenį“, kurioje, kaip rašoma knygos anotacijoje, sudėti naujausi ir atrinkti geriausi

2005 m. Nr. 1 / Donatas Petrošius. Iš tvermės D. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 85 p. O pirmiausia tradiciškai padūsausiu, jog „Pirmosios knygos“ serijoje per metus išleidžiama tik viena poezijos knyga, kai vertų knygos jaunųjų poetų Lietuvoje tikrai daugiau nei vienas ar du.

2005 m. Nr. 1 / Žemaičių kultūrinis pakilimas siejamas su lietuvių kalbos, istorijos, poezijos puoselėtojais Dionizu Poška, Simonu Stanevičium, Silvestru Valiūnu, prozininku ir pirmuoju lietuvių dramaturgu Aleksandru Fromu-Gužučiu

2005 m. Nr. 1 / Dionizas Poška turbūt ryškiausiai iš lietuvių literatūros autorių grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose yra paliudijęs bajoro ūkininko – „artojo“ – tapatybę. Ją galėtume laikyti tipiška tradicinio LDK kultūros bajorų žemdirbiškojo etoso išraiška

2004 m. Nr. 12 / Skaistė Vilimaitė. Eilėraščių knyga „Tu“ yra pirmoji. Į susitikimą lakoniškai nurodantis knygos pavadinimas savaimingai atliepia pačius eilėraščius - minimalistinę jų poetiką, prasmines pokalbio situacijas.

2004 m. Nr. 12 / Jolita Skablauskaitė. SEPTYNIADANGĖ ERDVĖ. Jolitos Skablauskaitės romanas sudarytas tarsi iš dviejų atskirų, viena kitą papildančių ir veidrodiškai atspindinčių dalių, kurios pačios yra it romanai. Veidrodžio principas lemia

2004 m. Nr. 12 / Leonardas Gutauskas. In fine. auja Leonardo Gutausko poezijos knyga „In fine“ išsiskirs lietuvių literatūros lentynoje. Jos ypatingumą lemia sumanymas. Visi šios knygos kūriniai skirti mirusiems žmonėms, daugiausia rašytojams

2004 m. Nr. 12 / Jurgis Jankus. PUŠIS. Įspūdinga: tokio garso, tokį gražiai ilgą gyvenimą nugyvenęs, prieš porą metų miręs lietuvių beletristas mūsų literatūros padangėje pasirodo su pirmąkart spausdinamu kūriniu, ir dar kokio dydžio!