literatūros žurnalas

Seamus Heaney. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Seamusas Heaneyʼis – airių poetas ir rašytojas iš Dublino, Harvardo ir Oksfordo universitetų profesorius, 1995 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / 1. Išrauk iš savęs aukščio baimę mylėti tolygu kopti į aukščiausią drevėtą pušį prisirišus senoviniu geiniu spitriai sliuogti jos liemeniu aukštyn iš vėsios drevės gilumos pirštais rinkti…

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Lengvas dangaus debesėlis. Kai alksny Pragysta strazdas, Kai po alksniu Pradeda želti žolynas, Debesis danguje Tampa Toks baltas ir lengvas,

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Linkiu šimto metų. Linkiu tau gyvent šimtą metų – kad spėtum. Kad spėtum gerai pamatyti, kaip miršta tavo tėviškė, tavo šalis ir tavo pasaulis.

Edward Hirsch. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Mano senelio eilėraščiai. Pamenu, rašydavo juos atbulomis, jidiš kalba, smulkute, įkypa, paukštiška rašysena, eilutės, regis, kilo, ropštėsi nuo puslapio sparnuotų raidžių…

Julius Žėkas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Julius Žėkas (g. 1980) – poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas. Baigė skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos mokslų studijas.

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Šunelė. Šunelės upelis liejasi lieja vaikas saujelėmis – žemė geria upelio velenas maino: mane – iš mažutės į didelę eglelę – į eglę aukštuolę ežero grimzdų paviršių – į laikantį krantus jungiantį

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Garantas. Pūga, tai pūga – lyg būtum paklaidintas, pamestas eilėraštyje užmirštame, tūkstantmetėje priešmirtinėje haliucinacijoje. Bet ne. Štai pro telžiantį sniegą sulimpa…

John Milton. Prarastasis rojus. Epinės poemos ištraukos

2018 m. Nr. 12 / Johnas Miltonas (1608‒1674) ‒ poetas, didelės erudicijos publicistas, Anglijos revoliucijos laikotarpio (1642‒1652) visuomenės veikėjas.

Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Apeigos. Mirštanti bitė įskrido pro langą. Ant nugaros ritinėjosi lyg dūkdama. Trūkčiojančios kojelės, jų nareliai, nageliai, plaukeliai virpčiojo. Siuntė visus įmanomus signalus mano širdžiai

Almis Grybauskas. Atminties tušu tuštumoj. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Šių metų spalio 31 d. sukako šimtas metų nuo Egono Schiele’s mirties. Jam ir skiriu ciklą „Atminties tušu tuštumoj“. Austrų tapytojas, piešėjas, grafikas Egonas Schiele …

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Miegokit, vandenys, viršūnėse kalnų. Jei gyvenimas – sapnas, Miegokit: sapnais nupleveno… Ir ta širdis, širdis ta, Dieve mano. Jei gyvenimas – sapnas.

Philip Schultz. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / Philipas Schultzas (g. 1945) – amerikiečių poetas, bene geriausiai žinomas kaip prestižinės Niujorko kūrybinio rašymo mokyklos „The Writers Studio“ įkūrėjas ir vadovas.

Marija Mažulienė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / Gimė Kaune 1985 m., gyvena Vilniuje. Baigė slavų filologijos studijas Vilniaus universitete. Nuo 2007 m. dirba Lietuvos rašytojų sąjungoje, augina tris vaikus. 2018 m. gegužę kaip poetė debiutavo savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

Lidija Šimkutė. Griaustinio palaikai. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / garuojantys debesys pravirko susirangę medžių kamienai išgąsdino žiedus lapų prieglobstyje palinko šakos prie moterų gėlėtų skarelių apšlakstė žemuoges krepšeliuose prieš vidurdienio saulę pasklindant su paukščių čiulbesiu miško tankmėj

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / Gyvenimas. viriau sriubą. pjausčiau salierus. mano peilis smigo į atsitiktinio praeivio kūną ir kūno syvai varvėjo į ištiestą delną. buvo graži diena. dar nesnigo. praeivis gulėjo veidu į plunksninius debesis po to pakilo ir nuėjo. turėjo reikalų.

Olena Huseinova. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Vidas Morkūnas / Olena Huseinova (Олена Гусейнова, g. 1979) – ukrainiečių poetė. Baigė Nacionalinį universitetą – Kijevo Mohylos akademiją. Išleido du poezijos rinkinius: „Atviras pageidavimų sąrašas“

Giedrius Mickūnas. Iš atminties

2018 m. Nr. 10 / Giedrius Mickūnas gimė 1969 m. Vilniuje, mokėsi 50-oje vidurinėje mokykloje. 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Šiuo metu dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Eilėraščiai publikuoti „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“, kituose leidiniuose.

Neringa Abrutytė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10 / pradžioj nugirdėm virėją tada sulipdėm ir išvirėm 6 cm ilgio pelmenį bet jis iškart neišsivirė todėl pašovėm jį į krosnį – užpylėm ant jo (pagal girtą virėją) spontaniškai stiklinę grietinės ir indelį geltonos lydekų ikros keptų svogūnų pribarstėm juodųjų pipirų

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10 / Valtį gena pirmyn spalio atodūsiai. Ji netrukus aplenks tvinksintį švyturį. Jai atsiveria jūra Nuo aptemusios Istrijos Lig Leukadės uolų. Žvejas, nuvargintas Šalčio, velka slidžias įlankos dovanas. Graikų duona ir vynas Miega kūne ir gyslose.

Vidmantė Jasukaitytė. Ciklas. Eilėraštis

2018 m. Nr. 8-9 / Vanagas skrenda virš miško, dviratis rieda keliu, Saulė nuo ryto išblyško, – niekaip pabust negaliu. Skęsta širdis vandenyne, gelbstinčio rato nėra. Medžiai du, apsikabinę, miršta po rūko skara. Virtinė žodžių ant kaklo, žodžiai pavirsta garsais, 

Wallace Stevens. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8-9 / Wallace’as Stevensas (1879–1955) – vienas žinomiausių XX a. Amerikos poetų. Gimė ir užaugo Rydinge, Pensilvanijos valstijoje. Baigęs teisę Harvardo universitete, didžiąją dalį gyvenimo praleido vadovaudamas nuosavai draudimo kompanijai Hartforde, Konektikute.

Teklė Kavtaradzė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8-9 / Teklė Kavtaradzė gimė Vilniuje 1990 m., baigė Šv. Kristoforo vidurinę mokyklą (dabar gimnazija), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apsigynė kino dramaturgijos bakalaurą. Yra laisvai samdoma kino ir teatro dramaturgė, rašo

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8-9 / Miego šalis. Užgriuvo kaip rūkas kvaila ramuma, miegoti, nepurkštauti skatina. Aplink nei ruduo, nei snieguota žiema, o draugas gyvena su katinu. Apsunko jausmai, galvoje gyvastis neranda prinokusių žodžių. Gerai, kad slapčia nusileidžia

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8-9 / Mes – nieko. Mes tik užgimėm ir mirsim. Praplauksim tarp tiesos ir netiesos. Kai ką dar pamatysim, ką išgirsim, O tie, kur praplaukė – nebealsuos. Tai nieko. Perspektyvos nesikeičia: Kvepės jazminai. Bitės grįš namo. Nenoras neskubėt.

Peter Semolič. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / (g. 1967 m. Liublianoje, Slovėnija) – vienas savičiausių šiuolaikinių slovėnų poetų. Išleido dvylika poezijos knygų, rašo prozą, radijo spektaklius, esė, publicistiką, verčia iš anglų, prancūzų, kroatų, serbų kalbų. Jo poezija įvertinta keliais reikšmingais Slovėnijos

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / mano galvoje užsiūtas dangus, po juo renkasi akmens žmonės mažytėj saulės arenoj ryškiai išderintais šešėliais, jų olose veisias šikšnosparniai, įkalinę spindulius nutriušusioj kasdienybės trobelėj, išsukinėtais langinių sparnais, jų atspindžiai

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / būtis tik slenkstis jį įveikus prasideda žvaigždėtas antilaikas kur tu dvasia minties greičiu judėsi viena antgamtės šviesoje budėsi minties joga ugninis širdies branduolys būtis padalinta į aštuonias dalis Budos kelio kuriuo tu gyventi turi jei save

Vladas Braziūnas. Gyvoji ir negyvoji

2018 m. Nr. 7 / galiu įsigaut į lėktuvą Siningo oro uoste (šeimininkai pamiršo bilietus) galiu padaryti, kad nusivylusi nusišypsotų kalnus galiu apsodyti sodais galiu būt rapsodas, Dievo apdovanotas ir mylimas laukti galiu, negailėti vienatinio laiko būt kaip

Greta Ambrazaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 5-6 / Greta Ambrazaitė gimė Vilniuje 1993 m., baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Eilėraščiai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 5-6 / Pilka adventinė sausgėla. Upėj – plonos lytys nuskeltais kampais, lyg kas būtų sumetęs apleisto vienkiemio langus. Treška sausledis – metų ratas braškėdamas ritas į tamsumas. Iš anos Nemuno pusės tyliai atsiskiria valtis, Tolminkiemio

Gintautas Dabrišius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 5-6 / Prisimenu kai tėvelis laukuose bitę apiberdavo baltais miltais o paskui bėgdavo namo pažiūrėt – iš kurio ji avilio O aš kai tave sutikau miltelių neturėjau – tai parbėgau namo įlindau į avilį ir dūsavau – per plauką išvengiau nelaimės vos

Giorgos Chouliaras. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / Giorgos Chouliaras (Yiorgos, Jorgas Chouliaras, g. 1951) – graikų poetas, prozininkas, eseistas ir vertėjas. Gimė Salonikuose, nuo 1975 m. mokėsi ir paskui ilgokai dirbo Niujorke ir Dub-line. Ten ne tik užmezgė ryšius su anglakalbiais poetais

Ilzė Butkutė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / šiąnakt mes esame dvi pirmapradės būtybės dar neišmokome žodžių ir kaip juos kalbėti stovim basi šlapioje žolėje susikibę rankomis gal ir sparnais mūsų akys žvaigždėtos noriu dar tūkstančius metų stovėt ir tylėti kylant iš lėto kalnams ir

Enrika Striogaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / keturios juodai apsirengusios heteros literatūrologės iš universiteto magistrantės ar doktorantės dar nelabai drąsios bet išdidžios už poetą gudresnės velniškai gražios ilgakojės giliom iškirptėm gundančios – Eilėraštį? – Taip, prašyčiau

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / lapkritis toks slidus kaip žuvis lyg žaltys tarsi plauktų per lietų neatskirsi kur žemė kur pelkių vanduo nesulauksi nė saulėto mirksnio iš dangaus – tik lietus tik lietus ir trumpėjančios dienos – ir lapai ciferblatų sekundėmis kritę – dar vakar

Vika Čembarceva. Bevėtrio sezono laiškai

2018 m. Nr. 3 / Iš rusų k. vertė Dainius Sobeckis / Vika Čembarceva (Вика Чембарцева) – poetė, prozininkė, vertėja. Gimė 1973 m. Kišiniove, Moldovoje. Moldovos rusų rašytojų asociacijos narė nuo 2009 m., Maskvos rašytojų sąjungos narė nuo 2011 m.

Dominykas NORKŪNAS. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / Gimė 1993 m. Vilniuje, baigė Užupio gimnaziją, studijavo vokiečių filologiją Vilniaus universitete. Jo poezija ir vertimai ne kartą publikuoti „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“ ir „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ bei

Romas Daugirdas. Ir uždangą pavogs lyg tvarstį. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / kai kojas apsemia vaikystėj neišgertas pienas nutrūksta žaismo priedainis dar jo neįpusėjus ir vėjas spaudžia iš balasto medų mes remontuojam utėles ir jas pritaikom skrydžiui kaip ištikimas seseris vienatvės o dirigento vaidmenį

Agnė Žagrakalytė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / Įkeltų feisbukan tą angelą, – galvojo, galvą užvertus – nu gryn anas su selfių lazda, asmenuklazde? Gal dar prirašytų: kokia graži pranašystė. Angelų tiltu beeinančius angelas asmenuklazdę iškėlęs mus fiksuoja, fotografavo jį – manė: va

Bet širdy ši žemė ne svetimšalė. Iš šiuolaikinės latvių poezijos

2018 m. Nr. 2 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / XX a. viduryje Janio Rainio kūrybos vertimų leidyba atvėrė kelius kaimynų poetiniam žodžiui link Lietuvos. Tuo metu kūrybingai dirbo vertėjai Kostas Korsakas, Eugenijus Matuzevičius.

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / Tai ką man dabar daryti eilėraštį rašėte girtas o man atrodo kad tikras ir spektaklis anas kur sukrečia krečia – neapsieita be dopingo o kaip bus su visais seksualais išmesti uždrausti suplėšyti kaip man prisipažinti apie verką serdiučką,

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / Kaip gyveni? Kaip kada. Kaip išeina. Sportuoti pradėjau, Vaikštau kasdien į baseiną. Kaip gyveni? Saulių atsimeni? Numirė. Miršta visi viens po kito. Iš eilės, lyg pagal numerį. Kaip gyveni? Turiu pinigų, gavau algą. Nusipirkau avokadų. Mėsos nebevalgau.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / pieštukai pilni eilėraščių, klavišai pilni Mozarto, drugeliai pilni pievų, tavo akys pilnos manęs laiptinės pilnos girtuoklių, butelių duženų, nuosėdų, jonvabaliai turbūt birželio, o patiltės pilnos istorijų skverai pilni šiukšliadėžių, sapnai pilni

James Tate. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / Jamesas Tate’as (1943–2015) – amerikiečių poetas, kelių dešimčių knygų autorius, garsiausių savo šalies literatūros premijų laureatas. Debiutavo rinkiniu „Pražuvęs lakūnas“ („The Lost Pilot“, 1967), kurio titulinis eilėraštis skirtas tėvui,

Marius Burokas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / šalto rasoto puodelio mėnuo vaikystė troškulys dar jaunas it kumeliukas už lango – žalumos sūkurys it sapne lėtas ir begalinis šviesuliai amžiams sustingę zenite ir vanduo keliantis geliąs *** mano bobutė tarp tirštų agrastų žiedadulkių žolės sultinys

Valdas Daškevičius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / prie vaišių stalo jaunutė mama siuvėja panirus vidiniame žvilgsnyje nukreiptame į tuštumą įtemptos lūpos prieš verksmą šalimais tėvas nutolęs nuo jos dešimtmetį šypsosi po taurelės karčiosios laikydamas plastmasinę lėlę grubiomis

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / Miłoszo laiptai. Bekopiant Miłoszo laiptais užplūdo stiprus religinis jausmas – kaip su gyva poezijos kalba susidūrus, jos pamatuotu tikėjimu vėl patikėjus. Visada, mirusieji, buvau su gyvaisiais abipus pasaulių ribos – tik gyvųjų laiptai iš pragaro vedė,

Ales Razanau. Lietuviški punktyrai

2017 m. Nr. 12 / Linai mėlynuoja * Linai mėlynuoja: žemė įsimylėjo dangų. * Auštant: lašas po lašo strazdo giesmė laša. * Apsipranta: tarp kranto ir srauto svyruoja nendrės. * Žemė pašalusi: žengiu ir krypstu į visas šalis. * Šuldu buldu: dalijasi bulkute su kalakutu mergaitė.

Lina Buividavičiūtė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Maža mergaitė mato filmus, kuriuos žiūri suaugusieji, jie mano, kad mažos mergaitės nieko nesupranta, maža mergaitė žiūri į du besivartančius žmones, jo galva jai tarp kojų, ką jie daro, klausia mergaitė, jis jai kanda, atsako suaugusieji, kitą vakarą vėl nemigdo,

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pelkių žmonės. Jie pakeitė mitines pelkių būtybes, pasivertė šiekštais, kupstais, akmenim, nugrimzdo akivaruos, baimei tankinant orą, virš jų užsiveriant gelžbetoniniam mąstymui, bet nežuvo. Niekas vėliau durpynuos neatkasė jų palaikų, neišgirdo

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pilnatis į šaką įsiprašė. Sukas apie ašį Ratai automobiliuos – nurito Saulę man kaip kito. Juokas juokina iš to, ko verkta, Ir kas juokas, verta Verksmo: viskas virst nieku kaip vėjas Bėga pats ar vejas? Temstant seną skausmą užsigauta. Nors ne

Kjell Espmark. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė / Kjellis Espmarkas (g. 1930) – garsus švedų poetas, prozininkas, literatūros tyrinėtojas, Švedų akademijos ir Nobelio komiteto narys. Studijavo literatūros mokslą Stokholmo universitete, vėliau daug metų jame dirbo,

Marius Povilas Elijas Martynenko. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / Marius Povilas Elijas Martynenko gimė Vilniuje 1993 m., mokėsi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, šiuo metu studijuoja vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kūryba publikuota „Literatūroje ir mene“, „Nemune“, „Šiaurės Atėnuose“.

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / paskutinė minutė saukos veidu dudiškės, 1988-ieji perlai, šūdmusės, akys ir obuoliai, várpų mišios, plaštakės, kraujuoti speniai, alyvos ir auksas, grobai, kiaušiniai, snarglinas šaukštas, visa suėdančios moterys, žvilgsniai, skrodžiantys aštriai,

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / Ne iš karto suprasi, kodėl akyse Paryškėja, tarytum pro stiprų binoklį, Art déco ornamentas šakų spragose, Nušlifuoti laipteliai, apspurę vijokliai. Prieš vidurdienį žingsniai nuaidi gatve, Nepasiekę terasoje leipstančio sodo. Melsvas kupolas ilsisi

Ishion Hutchinson. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / Iš anglų k. vertė Marius Burokas / Ishionas Hutchinsonas (Išionas Hatčinsonas) gimė 1983 m. Port Antonijuje, Jamaikoje. Dviejų poezijos knygų – „Tolimasis rajonas“ („Far District“, 2010) ir „Lordų ir Bendruomenių rūmai“ („House of Lords and Commons“, 2016)

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / Blizgėjo ledas lyg aštrus kastetas kuriuo smūgiavo vėtra mums į veidus gerklėj įstrigo žodis nutylėtas trumpiausią dieną saulei nusileidus per vėjo šuorus rodos nesimatė kokia ryški šviesa į mus atplūsta kad baigias viskas duona cukrus metai

Nijolė Daujotytė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / mano draugė kalbėjo: ,,manyje per daug meilės ji mane susprogdins“ ji mirė kur dabar jos meilė gal susimetė į tirštas akacijas ar sustingo jos akvarelėj žydrai žalsvoj ir geltonoj kaip lengvai įsidega ir kyla nuo žemės oro balionai

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / isą laiką tave atkaklioji gyvybė apgaubs: šešėliuoti miškai jų viršūnėse paukščių lizdai ugniažolės žiedas už tave atviresnis dangau ir malda: atsiskleisk! nuolankumas aptemęs keistai Apskritimą brėš žvilgsnis ir įkalins tave vidury nesikeitę atstumai palengva

John Keats. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8-9 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Versti anglų literatūros klasiko Johno Keatso (1795–1821) eilėraščius pradėjau praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje. Nedaug esu šioje srityje nuveikęs, bet vis mane traukia sugrįžti prie jo kūrybos.

Tomas S. Butkus. Jūrų valstybė. Poema ir eilėraščių ciklas

2017 m. Nr. 8-9 / žemė – tai ežero viešpats valstybė nuo jūrų lig jūrų nuo marių lig marių už kalnų ir už stepių už slėnių debesų miškuose ir miškų debesynuos vėjo laukuos ledmečio lovose surakinta sniego dantim žemė krūmuos ir kryžiuos

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8-9 / galvojimas apie pasaulį kai mintis tarytum iš psichokosminių dalelių sudaryta atspindi tai kas meilės būčiai duota dvasia su žodžio kūnu sužieduota juoda tyla tarytum prirakinta joje dvasia nušvitusi žaliai ir bus mintis apleidus labirintą kad daug

Sigitas Parulskis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8-9 / Iš ryto minu elipsinį treniruoklį šiek tiek geometrijos, šiek tiek literatūros dėsnių, be abejo, dar gravitacija, ir ontologija, viskas ką matau, ką jaučiu, viskas veikia mane, minantį elipsinį treniruoklį ten, tolumoj ant kalvų Misionierių vienuolynas ir Viešpaties

Julia Musakovska. Eilėraščiai.

2017 m. Nr. 7 / Iš ukrainiečių k. vertė Daiva Čepauskaitė ir Vytas Dekšnys / Ukrainiečių poetė, vertėja Julija Musakovska gimė 1982 m. Lvove. 2005 m. Lvovo nacionaliniame universitete baigė tarptautinių santykių studijas. Dirba informacinių technologijų įmonėje rinkodarininke.

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / iš ilgesio Juan Gelman kaukdavo tuščiose Buenos Airių gatvėse Sor Juana išėjo į vienuolyną Horacio Quiroga parašė pluoštą keisčiausių apsakymų ir nusižudė César Vallejo parašė pluoštą keisčiausių eilėraščių ir tiesiog numirė Nicanor Parra apsimetė

Dainius Dirgėla. Vaid | menų knyga. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / jos vidinis vyras vakar svečiuose gerokai padaugino mano vidinė moteris padėjo jai partempti jį namo šiandien jos vidinis vyras vis dar knarkia aukštielninkas mano vidinė moteris persilakuoja vakar apgadintus nagus mudu žiūrim galvojam

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / tiktai vienas. reikia dar keturių. sapnavau kad kažkas pasirašinėja sutartis kažkas turi tam įgaliojimų sapnavau pasirašančių plaštakas jos buvo didžiulės ir laikė parkerius švininėmis plunksnomis. jie kažką pirko gal mane bet pas mane tik vienas kai reikia dar keturių.

„Poezijos pavasario“ svečiai:

2017 m. Nr. 5-6 / Inger Elisabeth Hansen. Pambas Kauzalis. Hussein Habasch. Marts Pujāts. Elaine Feeney. Sherwin Bitsui. Torgeir Schjerven. Mariusz Grzebalski. / Inger Elisabeth Hansen (g. 1950) – viena žymiausių ir savičiausių norvegų poezijos kūrėjų.

Mantas Balakauskas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 5-6 / Mantas Balakauskas (g. 1989) Lietuvos edukologijos universitete studijavo istorijos mokslus. 2016 m. išleido pirmąją poezijos knygą „Roma“, kuri pateko į geriausių metų poezijos knygų penketuką. Taip pat už šį poezijos rinkinį poetui skirta 2017 m.

Gintaras Patackas. Sonetų apyvainikis

2017 m. Nr. 5-6 / Poemos „Mažoji dieviškoji Co-5. Kabala“ fragmentas / Jauki namų dvasia aukštai plevena į praeitį vis atsiremdama kol jai saulėlydis prarėžia veną o saulė šių jaukių namų dvasia pirmosios meilės ieško kiparisuos kapinėse kur didvyrių pulkai

Leonardas Gutauskas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 5-6 / au senas rojus pelenais užklotas Ir iš Sodomos bėga tyraširdis Lotas, Tik jo žmona, pavirtusi į druskos stulpą, Per amžių amžius stovi tyruose apstulbus… Trumpiausios dienos ir ilgiausios naktys Prie žemės polių, Kur Amundseno laužas baigia degti Ir tirpsta toliai,

Giorgi Lobžanidzė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 4 / Iš gruzinų k. vertė Nana Devidzė ir Viktoras Rudžianskas / Gruzinų poetas ir vertėjas Giorgis Lobžanidzė (g. 1974 m. Chašuryje) Tbilisio universitete baigė orientalistiką ir Teherano universiteto (Iranas) Teologijos fakultete religijos ir mistikos istorijos aspirantūrą.

Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 4 / mergaitė su degtukais. tokiomis naktimis kaip ši kai už lango daugiau nei minus dvidešimt kai šalta beveik kaip sapne ištuštėjusiomis miesto gatvėmis šokuoja kiškis su mergaitės akimi. visos gėlės nuvysta girdžiu beldimą, atidarau duris –

Tadas Žvirinskis. Post mortem

2017 m. Nr. 4 / Šaltas rūškanas rytas Ateina į miestą Vilko valanda – ketvirta ryto, Labiau tai – valanda vilkės,
Kuri palieka savo irštvą, Knibždančią blusų, Kniurkiančių besočių vilkiūkščių, Pasileidžia jai vienai žinomais Takais ir takeliais.

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 4 / Vandens malūne. Keistai apvirto įprasti laikai. Jei būtum jaunas, gal nepastebėtum, kaip melas su teisybe keičias vietom, melsvai apeina piktžolėm laukai. Šinkuoja alų, šaudo raketas keistai apvirtusiam vandens malūne, žuvytes kepa, bet visai ne tas,

Yves Bonnefoy. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / Iš prancūzų k. vertė Tomas Taškauskas / 2016 m. liepos 1-ąją Paryžiuje į amžinybę iškeliavęs poetas Yves’as Bonnefoy (Ivas Bonfua) buvo vienas žymiausių šiuolaikinės Prancūzijos kūrėjų. Poetas, eseistas, meno kritikas ir vertėjas gimė 1923 m. Tūre

Tomas Taškauskas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / Tomas Taškauskas gimė 1986 m. Pasvalyje. 2012 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, 2015 m. ten pat baigė vertimo (iš prancūzų k.) magistrantūros studijas. Nuo 2007 m. bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje

Vladas Braziūnas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / sklidinom provėžom. gyslos tampyta: akmenys, molis smėlio šiū́pelis, žvyro lópeta senasis adyta, siūta ir lopyta rogių šliū́žėm, ratlankių šuoliais ša! prie jo kapo kas pasodytų ben tują šlãjos porinės, storos pavažos dvišako ąžuolo, ko jis neišlaikytų

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / Tik zylės. Zylių pavasaris – mano žiema. Ar nusidėsiu užmigdama? Ar ką nuskriausiu sapnuodama, Šešėlius mažus sūpuodama, Vandenį semdama, Lengvai atgal nešdama… Ką įskaudinsiu tylėdama, Savęs pačios nemylėdama?

Traci Brimhall. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Iš anglų k. vertė Aistis Žekevičius / Dauguma kritikų sutaria, jog JAV poetės ir literatūrologės Traci Brimhall (g. 1982) eilėraščiuose persipinantys kasdienybės fragmentai ir siurrealistiniai vaizdiniai tik sustiprina veržlių, dinamiškų jos tekstų, kuriuose daugiausia

Agnė Alijauskaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Agnė Alijauskaitė gimė 1992 m. Kaune, baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, 2016 m. Vilniaus universitete apsigynė komunikacijos mokslų bakalauro diplomą. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja filosofijos magistrantūroje, bendradarbiauja su kultūros leidiniais.

Jurgis Kunčinas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Rašytojui, poetui, vertėjui Jurgiui Kunčinui (1947–2002) šiemet būtų sukakę septyniasdešimt. Ta proga siūlome mažiau žinomų šio kūrėjo eilėraščių. Keletas jų publikuoti tik „Poezijos pavasario“ almanachuose, kiti pateikiami iš rankraščių,

Gintautas Dabrišius. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Girios ir laukai, arba… Tą naktį gulėme į atskiras lovas, o nubudome vienoje. Tą rytą sniegą ausim pamačiau, lapė snapą iš girios iškišus giliai atsiduso. Buvo dvi karalystės – o liko viena – ir nuo šiol nebus nei sniego, šen bei ten pabarstyto, nei miego nebus atskirai.

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Beveidžiai. toj sykį nutikusioj prošvaistėj kurią vėliau jau vadinome jaunyste kai vijom poetines kilpas ir lyg pėdsakus senojo miesto akligatviuos mėtėm dygliuotas akimirkas gaudėm ir džiūgavom šešėliuodami ir ribuliuodami nevilties įžiebtom akim kai butelio duženos fleita

Ilzė Butkutė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Spalio naktį. kažkas čia tamsoj – ką palietus sustojęs atsisuka vėjas, – įkvėpęs užuosi, kad lietūs čia ką tik mylavo alėjas, kažkas ką tik juokės ir tỹla, girdėti, kaip rūdys keliauja turėklais, raudodamos dyla sūpuoklės, ir vaikui į saują įspaustas kaštonas jo rankoj išleidžia šaknis ir pražysta

Marzanna Kielar. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Lenkų poetė Marzanna Kielar gimė 1963 m. Goldapėje, Mozūrų krašte. Varšuvoje baigė filosofijos studijas. Habilituota socialinių mokslų daktarė, Varšuvos specialiosios pedagogikos akademijos profesorė. Išleido poezijos rinkinius „Sacra conversatione“ (1992),

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Vėl dienos ilgėja. Vėl dienos ilgėja. Tikėkimės – kartą ne paskutinį. O jeigu jau paskutinį – dar labiau džiaukis, būk dar uolesnis pasaulių mylėtojas, gyvenimų mokinys. Budinkis. Kelkis. Lipk iš duobės, su saulele ant atkopk! Teliks sąmonėj tuščias

Tomas Tranströmer. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Vertė Zita Mažeikaitė / Tomas Tranströmeris (1931–2015) – vienas žinomiausių ir, anot kritikų, mylimiausių Švedijos poetų, daugelio literatūrinių premijų laureatas. 2011 m. Švedų akademija paskyrė jam Nobelio premiją, motyvuodama: „Jis glaustais, perregimais vaizdais leidžia mums naujai priartėti prie tikrovės.“

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Serialas. Ilgai jau užsitęsė o iš pradžių juk net nemanėm Kad patempsim iki antro sezono o dabar jau ruduo Na žinoma pavasaris vasara čia lengviausia toliau jau Vyksta sunkesnis išbandymas atsiranda vis naujų veikėjų Jų niekas nekviečia niekas nereguliuoja jie patys įsibrauna

Laura Sintija Černiauskaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Raitelė be galvos. Keturiasdešimt metelių gyvenau be galvos ir neprireikė tik keičiau ristūnus tik trumpam sustodavau jų pagirdyt kokie greiti jie buvo tie mano meteliai kokiais įstabiais turiniais iškimšti o palaimintas gyvenimo naratyve laurasintija ir keturiasdešimt plėšikų

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Rankovė. Parinkęs eilėraščiui antraštę, drapana pridengi kyšantį kriauklą, apjuosi jį vienuoliška virve. Rankovė arčiausiai mosto. Akimirkos skuba į šaltą orą. Kur bežengtum, – padėk vakaro maldai. Vis viena prieisi artėjančią praeitį, kupiną giesmę.

Lisa Gorton. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė / Australijos poetė, eseistė ir prozininkė Lisa Gorton (g. 1972) baigė Melburno universitetą, Oksfordo universitete apgynė daktaro disertaciją, skirtą Johno Donne’o poezijai. Pirmasis poezijos rinkinys „Press Release“ („Pranešimas spaudai“) ir romanas vaikams

Romas Sadauskas. Gimtoji vasaros debesija. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / Tebūnie. …iš didelio debesio mažas lietus nes taip pasakyta o iš mažo debesio turėtų būti didelis lietus nors taip nepasakyta po bet kokiu debesimi būna saugiau negu po lietsargiu tebūnie pasakyta…

Tomas Petrulis. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / Gimiau 1987 m. Panevėžyje, gyvenu Vilniuje. Studijavau istoriją ir religijos studijas. Tuo domiuosi ligi šiol, todėl kartais tyčia, kartais netyčia tam tikri, ypač religiniai, įvaizdžiai patenka ir į mano tekstus. Kadangi nerašau teorinių traktatų, vienokia ar kitokia kalba

Julius Keleras. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / kregždutės. …tarp tamsos ir nuovargio slypi žemynas – laukinis, dar nematytas, pilnas aistrų, neapšviestas pusiaunakčio lempų, nematęs drugelių, byrėjusių tau į skreitą, nekalbant apie kregždutes, kurios (tik jis to dar nežino) ir yra vienintelės šito žemyno gyventojos… nepažįstu tavęs dar

Edward Estlin Cummings. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Vertė Kornelijus Platelis / Edwardas Estlinas Cummingsas (1894–1962) – amerikiečių poetas, dailininkas, prozininkas, dramaturgas, vienas ryškiausių XX a. pirmos pusės modernizmo atstovų. Jis studijavo kalbas Harvardo universitete ir dailę Paryžiuje

Paulius Norvila. Vilniaus. Sonetų vainikas

2016 m. Nr. 10 / į kv ė pk tamsos iškvėpk tabako dūmų dar du stiklai ir jau greičiausiai eisim pro katedrą ir pilį link žirmūnų kur kažkada du tūkstančiai trečiaisiais baigiau mokyklą – vakare prisnigo puraus ir balto – net sunku kalbėti bet pasakei – mums nebeliko jau nieko kito – tik pasimylėti

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Nuo Rambyno. Aure – Mažvydo karvės rupšnoja sultingą žolę pastoriaus pievose. Pilvai – kaip tos rudos statinės iš Tilžės bravoro, tešmenys velkas žeme, seniai nemelžtos, pertvinkusios. Mūkia, sustojusios pusračiu – taip ilgesingai ir graudžiai kaip laivų sirenos.

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Ką mylėjai, sakyk? Vieną miestą, kurį palikai, Kūno paslaptis, Haydną, ochrą pastelės ūke, Marių šlaitą, kur šūkauja moters ir žaidžia vaikai, Margą rankraščių pluoštą po lempa (geriau – po žvake). Herbo, profilio, svorio netenka sena moneta.

Sabahudin Hadžialić. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8-9 / Iš bosnių k. vertė Aistė Urbonienė / Sabahudinas Hadžialićius (g. 1960) yra garsus Balkanų šalyse rašytojas ir žurnalistas iš Bosnijos ir Hercegovinos, daugelio poezijos, aforizmų, pjesių, satyrų ir novelių knygų autorius. Jo kūryba išversta į dvidešimt pasaulio kalbų

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8-9 / * Bodlero saulė žydinti žaliai ir blogio gėlės nuo kurių apakę nakties drugiai į juodą liepsną lekia ją skrodžia gintariniai spinduliai * miega angelas prie bedugnės rugiuose nematomoji daiktybė jo sapnuose tarp sparnų žydras kūnas dvasia angeliškas grožis virtęs palaima šviesia

Vytautas Kaziela. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8-9 / * užstrigus laike ir rytų platumoj kad čia išgyventum reikėjo vaizduotės reikėjo ilgai nekvėpuoti kol parko tamsoj sulaukdavai jos pasirodant kas buvo toliau nebeatmeni rankom ir lūpom lietei tai tiek ir išmokai * jie buvo kareiviai nors karo nebuvo seniai jie žaidė žaidimą

Marius Burokas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8-9 / Iš ciklo „Užrašytos nuotraukos“ 1. Fred Herzog. Man with Bandage, 1968 / įsipjovė skusdamasis klijavo kru opščiai iš įtūžio virpančiais pirštais pleistro kryželį ir išlėkė kaip stovi marškinėliais baltais tuščia mieste tik juodosios našlės šildosi

Osip Mandelštam. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Iš rusų k. vertė Audrius Dzikaras / * Koks įsiklausantis, duslus Kris vaisius nuo šakos į tylų, Pasikartojantį motyvą Atodūsio miškų gilaus… 1908 * Blankiam pavasariniam mėly, Koks tik balandį būti gali, Beržai šakas į dangų kėlė, Tirštėjo vakaro emalis.

Rimvydas Stankevičius. Norvegų žvejai. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Herojus. Kiek save atmenu – Visad svajojau būti išgelbėtas. Mėgau knygas, kuriose budi jėgos, Įgaliotos ištraukti mane Iš bet kurio siužeto gerklės, Mėgau, kai rašė: „Mums įžengus, siaubūnas Jau buvo nukautas“… Arba: „Po savaitės mane surado Norvegų žvejai“…

Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties

2016 m. Nr. 7 / Pertrauka. Neliko geležinkelio virš upės, o tie, kurie žadėjo, atsisakė perkelt. Neleido net vaivorykštės nutiesti tarp krantų. Ir mes pakliuvome į spąstus pertraukos, kuri vis plėtės į visas puses. Kol apglėbė ir pamažu ištirpdė plunksnuotus dievo antrininkus.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Amžinybės skaitymas. Viena šeima antra šeima trečia Kaip virusas per epidemiją Nebesulaikomai nepaslapčia Jų plinta užkratas per epidermį Kažkur kažkaip auginami vaikai Tai Tėvo trūksta tai pabėgus motina Atrodo kas gi juos seneliams palikai Anūkais rūpinas jie ir pasotina

Sigurður Pálsson. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5-6 / Iš islandų k. vertė Jurgita Marija Abraitytė / Poetas, prozininkas ir dramaturgas Sigurðuras Pálssonas (Sigurduras Paulsonas) gimė 1948 m. Skinastadure, Islandijoje. Paryžiuje studijavo prancūzų kalbą, Sorbonos universitete –

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5-6 / Man upėm išplaukė ruduo. aš nujaučiu žiemą regėjimų sniegenoms degant pavasarį primins giesmės vanduo pakalnėj per primerktą dienovidį sapno valtis atplukdo bučius dėl tavęs mano laikas daro vingį ir šiam pasauly kur kas daugiau įmanoma.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5-6 / Herojai. jie ateina šventai tikėdami, kad yra vieni tokie žmonės – kurie nugalėtojai ir yra tokie kitokie – kurie pralaimėtojai jie ateina puikiai žinodami, kad jie ir yra būtent tie, kurie nugalėtojai jie ateina čia tik išklausyti savo sėkmės istorijų

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5-6 / Malkos. Jas karštligiškai metu į pakurą, idant chimeros neišsidrožtų, ne pinokiai ar kitos pasąmonės teatro lėlės – kalbantys katinai, ilgabarzdis dryžuotais jūreiviškais marškinėliais, pirato skrybėle, apžergęs kaminą, o luoši idealai, sumenkę tikslai, kreivos kūrybos strategijos...

Oksana Lucyšyna. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / klausausi amerikos giesmės jos kalnų keterų ir tunelių skersvėjo jos tylių plentų jos smailiabokštės pietų gotikos jos negyvėlių kūnus aplipusių musių jos juodo vandenyno ir žalios dygios jūros

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / paukščiai skrendantys tiesiai nerodo krypties, paskui juos sekdamas atsiduri niekur, o ten iš už durų vėjo plunksnos plevena – – žydintys tavo plaukai – – laukai raudonuojančių smilgų, tik jų prisikimšęs pilną pagalvę gali dar apčiuopti laikiną kryptį išteptą vėju, kryptį svarbiausio sapno,

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / Miklusis graikas, pasivogęs ugnį, ne pirmą kartą pleškina miškus. Medeinė liuoksi degančiom viršūnėm, išsiveda į nežinią vaikus. Per patį vidurį nukandęs anekdotą, komediantas šoka nuo uolos į vandenyną šaltą ir putotą, nuo žemės gaisro slepiasi pursluos.

Marcelijus Martinaitis. Iš rankraščių. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / Turėjau galimybę susipažinti su Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) rankraščiais, kai po jo mirties rengiau spaudai knygą „Nenoriu nieko neveikti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014). Kas pateko į ją, tas pateko. Tačiau rankraščius dar kuriam

Łukasz Jarosz. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / Iš lenkų k. vertė Tadas Žvirinskis / Plazdėjo vainikų juostos, kažkas sukuždėjo, kad žmogus nenusisekė Dievui. Vairuodamas vėl pamiršau apie sielą, sapne juoktasi iš manęs. Iš to, kaip pjaunu duoną, laikau peilį. Pabudęs ilgai gulėjau atmerktomis akimis

Eugenijus Ališanka. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / nepradėtas / pasižiūrėkim kas liko po kelių dienų švaistymosi peiliu virtuvėje eilėraštį skaitantis negali apsimesti kad skaito ne eilėraštį nupjauta tądien kai suabejojau poezijos orientacija žiūrėdamas filmą apie ginsbergą ir jo šutvę

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / naktis yra deimantas iškasu jį vakaro rankomis tyliai šlifuoju nematomais judesiais iki tylos lapo briaunos iki samurajiško viksvos aštrumo prie nuogos lunatikės kojų iki netobulo laikrodžio tobulo tiksėjimo iki pirmosios rausvos ryto strėlės

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / Debesie, Medi, Upe, Žolyne. Nėra Tokios mirties, Kuri Mus išskirtų. Tu žiūri į žydinčią ievą Pavasario vakare, O išvysti Trumpam sustojusį laiką – Baltą ir tylų. Žiūri į liepsnojantį laužą, Į švytinčią ugnį, O pamatai Karštą

Jannis Ritsos. Helenė

2016 m. Nr. 2 / Iš graikų k. vertė Diana Bučiūtė / Jannis Ritsos (Janis Ricas, 1909–1990) – vienas didžiausių XX a. graikų poetų. Nors buvo komunistų partijos narys, kairioji ideologija paženklino ne visą gausią jo kūrybą (per septyniasdešimt knygų).

Benediktas Januševičius. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 2 / apokaliptinis / akmenėje surinko akmenis molėtuose išsėmė visą molį ir druskininkuose baigėsi druska rūdos nebesuranda rūdiškėse geležiuose supirko metalus varėnoje nukniso varį kalvarijoj nukrapštė kalvas klaipėdoj

Viktoras Rudžianskas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 2 / tėvynė / čiurlena čiurlionis – vėjas nuo jūros, jūroje – miškas, užčiuopiu balto gintaro karolius žemiau tavo šypsenos. žiūrėjai pro mano petį. turbūt į kitą (mėnulio pusę), į niekur, praskriejo vabzdys – lyg inkliuzas jūros miške, vakaras.

Aldona Elena Puišytė. Rapsodijos

2016 m. Nr. 2 / Tas vėjas, tūkstantmečių vėjas, kokią žinią neša virš miestų ir kaimų, ką jis prisimena, ką jis dejuoja, kokias rapsodijas gieda tas vėjas, tūkstantmečių vėjas neramus? Kas keliasi ten iš prosenių sapno, sėda ant žirgo raitelis baltas,

Anna Halberstadt. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 1 / Vertė Marius Burokas / Atsisveikinant. Pro metų rūką įžvelgiu vaikystės smėlio paplūdimius ir pušis, drumstus upės vandenis Vilniaus priemiestyje, kur pirmąkart mėginau plaukti, vienišą traukinių švilpesį, mažyčius tėvo ir motinos pavidalus

Lina Buividavičiūtė. Eilėraščiai

2016 m. nr. 1 / Baltoji meška, jautiesi lengva it plunksnelė, išdarinėji piruetus – plauki ant nuosavo ledo lyties viena kojele pasispyrus.O aplink tiek daug ruonių būriuojasi, ploja tau pelekėliais

Gintaras Patackas. Eilėraščiai

2016 m. nr. 1 / Pradžioj nebuvo dievo nei šekspyro pradžios nebuvo net pačioj pradžioj tiktai inkštiras skleidės virš punktyro ir puolęs vyras inkštė apačioj atsitokėjo dievas ir suprato

Jarosław Mikołajewski. Eilėraščiai.

2005 m. Nr. 1 / Dukroms pasveikinti. po audros šįsyk dar pasisekė pasauliui debesies kumštis jau kitur graso žmonių bandai
o atrodė, kad bus visai ne taip medžiai sumišę metė vainikus lietvamzdžiai šoko pagal viesulo muziką tamsa iš baimės persivilko žaibu paukščiai neskraidė

Sonata Paliulytė. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 1 /
Išsirausus olą, būsiu neprijaukinama lapė. Pašiaušiu kailį, nusmailinsiu ausis, prašiepsiu dantenas, nagus išsigaląsiu, tūnosiu tyliai
ir nelauksiu. Tik fluorescentinės akys žibės iš tirštos tamsos. Tik pratisas, urzgiantis garsas ir žvilgantys dantys baidys pakeleivį ir joks,

Aldona Elena Puišytė. Vakaro vigilijos

2005 m. Nr. 1 / Dabar tariu: palaimintos amžiams tebus žibuoklės ir laukų lelijos, skaidrūs šaltinių vandenys, ūksmėtosios giraitės, saulėtekiai, kuriais grožėjaus andai, oras, vidurdienių kaitra, darbai ir nuovargis, ir vakaro malda saulėleidy vėjuotam

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 1 / tapęs vienišas galutinai nušviesėjai, meilės lyriką kurti ėmeisi, gailėjaisi kompozitoriumi nepasidaręs jaunystėje, senas dabar jau ir aš, šitiek metų praėjo ir sunkiai bepamenu mus – apkurtusias fleitos natas, tarp mėnulio ir saulės

Guillaume Apollinaire. Eilėraščiai

2004 m. Nr. 12 / Šis eilėraštis skirtas tau vienintelei Magdalena Tai vienas pirmųjų mūsų geismo eilėraščių Jis yra pirmas paslaptingas eilėraštis o mano mylimoji Diena švelni ir karas toks švelnus tarsi tektų jame žūti

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2004 m. Nr. 12 / Tą akimirką kai jau atrodė teks griūti šalia vakaro medžio kur paukščiai tarp lapų šlamėjo išniro žmogus žiponėlį sujuosęs balta virvele – užsuki nakvynės brolau tiek kelio nuėjęs!

Vytautas P. Bložė. Žiemos prirašyti lapai

2004 m. Nr. 12 / žiūriu pro langą: kur jie? mano ąžuolas, uosis, išstybus vyšnaitė, vargani šešėlio nusiaubti krūmeliai? žaliųjų mano vasarų Dharma, kur visa tai? tik šakų skeletas jokio šešėlio, tik stingdanti saulė persmelkianti viską