literatūros žurnalas

Pažintis

Jurij Andruchovyč. Širdžialapė taukė

2011 m. Nr. 2–3 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius gimė 1960 m. Stanislave (dabar – Ivanofrankivskas). Baigė studijas Lvovo I. Fiodorovo poligrafijos institute.

Margaret Atwood. Apie laiką ir amžinybę

2019 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Diana Gancevskaitė / Šis pokalbis buvo publikuotas Ajovos universiteto (JAV) literatūros studijų žurnale, įrašytas 1985 m., kai M. Atwood lankėsi universiteto organizuojamose kūrybinio rašymo dirbtuvėse.

Kaip savo rankose laikyti visą istoriją: Shaunas Tanas ir kuras vaizduotei

2019 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė ir parengė Diana Gancevskaitė / Australų dailininkas, rašytojas, animacinio kino kūrėjas Shaunas Tanas (g. 1974) pakeitė vaikų literatūros bei vizualiojo jos aspekto suvokimą…

Giedrė Steikūnaitė. Šiuolaikinė arabų literatūra: dešimt žymių rašytojų

2018 m. Nr. 5–6 / Arabų kalboje žodis „literatūra“ yra adab, tačiau adab reiškia daugiau nei rašytinį kūrinį, atitinkantį tam tikrus estetinius reikalavimus. Adab – tai ne tik gražios raidės, bet ir ryšys tarp rašytinio žodžio ir elgesio normų,

Juozapas Blažiūnas: „Šiandien archyvas gali tapti įkvėpimo šaltiniu“

2018 m. Nr. 2 / Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorių dr. Juozapą Blažiūną kalbina Gediminas Kajėnas / – Pokalbį norėčiau pradėti nuo ištakų: kada pradėtas kaupti ir sisteminti šis archyvas?

Kazuo Ishiguro ir Neilas Gaimanas: apie žanrinį snobizmą ir sumautą drakoną

2017 m. Nr. 12 / 2017-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas Kazuo Ishiguro (g. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas, aštuonių knygų autorius. 2005 m. jo romanas „Neleisk man išeiti“ („Never let me go“)

Renata Gorczyńska: „Buvau tarsi jo pameistrė“

2017 m. Nr. 11 / Czesławo Miłoszo asmeninę sekretorę (1980–1984) Renatą Gorczyńską kalbina Birutė Jonuškaitė / – Kada ir kokiu tikslu atvykote į Ameriką? – Baigusi Varšuvos universitete lenkų kalbą iš pradžių dirbau…

Mauriceʼas Sendakas: „Atsisakau meluoti vaikams. Atsisakau puoselėti nekaltybės skiedalus“

2017 m. Nr. 8–9 / Maurice’as Sendakas (1928–2012) – Lietuvoje, deja, dar mažai žinomas vaikų knygų kūrėjas, nors pasaulinės vaikų literatūros klasikos kontekste jis – itin svarbi asmenybė, su kurio…

Arnoldas Piročkinas. Mažosios Lietuvos istorijai reikšmingas veikalas

2017 m. Nr. 2 / Ne kartą esame girdėję šmaikštų pasakymą: geriau vėliau negu niekad. Taip, iš tiesų pasitaiko, kad vėliau geriau negu niekad. Tačiau būna, kad tas „vėliau“ ne ką skiriasi nuo įvertinimo „blogai“.

Birutė Jonuškaitė. Czesławo Miłoszo mylimos moterys

2013 m. Nr. 8–9 / Czesławas Miłoszas gimė savo senelių Józefos Syruć-Kunat ir Zygmunto Kunato dvare, Šeteniuose. Smalsaus vaiko akimis ištyrinėtas gimtasis Nevėžio slėnis jam tapo vaikystės rojumi, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko mama ir senelė.

Raminta Gamziukaitė. Kurtuazinė Rainerio Marijos Rilke’s vienatvė

2013 m. Nr. 4 / Kiekvienas skaitytojas, o juo labiau gerbėjas, turi susikūręs savąjį Rainerį Mariją Rilke’ę. Ko verti vien jo lyrinių ciklų pavadinimai – „Duino elegijos“, „Sonetai Orfėjui“! Juose tarsi užkoduota paslaptis…

Raminta Gamziukaitė. Trys viename – Goethe autobiografiniame pasakojime

2012 m. Nr. 3 / Su kokiais lūkesčiais mes imame į rankas autobiografines knygas ir ar visa­da jie išsipildo? Ar galime tikėtis autentiško pasakojimo kūrinyje, kurį su tam tikromis išlygomis ar be jų laikysime autobiografija?

Agnė Budriūnaitė. Pustuštė ir puspilnė stiklinė, arba Džiaugsmo tema egzistencializme ir daoizme

2012 m. Nr. 1 / Į žmogaus egzistenciją, kaip ir į kiekvieną dalyką, galima žiūrėti optimis­tiškai arba pesimistiškai – kaip į nepilną stiklinę vandens. Tai, kad egzistencija toli nuo pilnatvės (nėra pati sau pakankama, nėra be trūkumų ir pan.)..

Vytautas Almanis. Ne mūsų dienų didvyris

2011 m. Nr. 12 / Tarp mūšos – Tyrelio rytuose ir Kamanų pelkių vakaruose – yra daug nedidelių, tokių siaurų, einančių iš pietryčių į šiaurės vakarus pelkučių. Kadaise tai buvo tikros – juodo vandens akimis ir raudonomis bruknėmis aplipusiais kupstais…

Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė. Tapytojas Noltenas ir trys ne jo moterys

2011 m. Nr. 8–9 / Eduardo Mörike’s romanui „Tapytojas Noltenas“ („Maler Nolten“), sukurtam 1830, o 1832 m. J. V. Goethe’s mirties metais išspausdintam, vokiečių kritika yra skyrusi išskirtinai didelį dėmesį. Literatūrologų susidomėjimas šiuo…

Akvilė Šimėnienė. Miguelio de Unamuno romanai ir rimonai

2011 m. Nr. 6 / Miguelis de Unamunas (1864–1936) – vienas įdomiausių ispanų kultūros XX a. pr. atstovų: filosofas, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, politikas, žurnalistas, antikos kultūros specialistas, Salamankos universiteto…

Vytautas Almanis. Užmirštoji ekologija

2011 m. Nr. 5 / Šienaudamas pirmaisiais metais aš negalėjau turėti jokių pašalinių minčių. Jeigu mano mintys netyčia nuklysdavo kur nors į šoną nuo žolėse augančių ąžuoliukų ar vyšnaičių, tik šmaukšt aštriu dalgiu per ploną jų liemenį ir po sodinuko!

Ingrida Sokolova. Zenta Maurinia: Ji mokėjo mylėti

2010 m. Nr. 8–9 / Iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė / Zenta Maurinia (1897–1978) – garsi latvių eseistė, save vadinusi kultūros filosofe, ypač domėjosi didžiųjų žmonių gyvenimu. Tai atsispindi ir jos knygoje „Knyga apie žmones ir daiktus“