literatūros žurnalas

Lorca F. G. OBRAS COMPLETAS. Tomo I.

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

1936 m. liepos 18 d. Federico García Lorca iš Madrido grįžo į Granadą. Liepos 20 d. Granadoje kilo maištas, ir valdžią paėmė Franco karinė diktatūra. Rugpjūčio 16 d. poetas suimamas. Artimieji ir draugai darė žygių, kad jis būtų išlaisvintas. Jiems pavyko gauti raštišką karo gubernatoriaus įsakymą paleisti poetą, bet rugpjūčio 19 d. jis buvo sušaudytas. Rugpjūčio mėnesį sukanka 70-osios poeto mirties metinės.

VERTĖJAS

       Iš ispanų k. vertė Juozas Mečkauskas-Meškela

 

Mėnulių žaidimas

 

Apvalus mėnuo.
Apsukui veidrodžių
norija.
Apsukui vandens
ratas.
Mėnuo pavirto lakštais,
sakytum, balta folija.
Mėnulio
lapai nukrito,
pavirtę mėnuliais.
Šaltinių būriai
erdvėj skraido.
Kiekvienam šaltiny guli
mėnuo numiręs.
Mėnuo
pavirsta šviesos lazda
vaiskiam sraute.
Mėnuo
kaip didžiulis sudužęs
vitražas krenta ant jūros.
Mėnuo
plaukia per begalinę
širmą.
Ir mėnuo? Mėnuo?

(Viršuj
išlieka vien kristaliukų
lankas.)

Kraštas

 

Sapnų fontanai
be vandens,
be šaltinių!
Žiūri vieni į kitus
šnairom – niekad akis
į akį.

     Kaip visi idealūs
daiktai sūpuojas
ties grynom Mirties
ribom.

 

Nuošaly

 

Nakties kraujas
fontanų arterijom
pulsuoja.
O koks nuostabus
virpėjimas!
     Galvoju
apie atlapus langus,
be pianinų
ir be mergaičių.

     Praėjo akimirka!
Tačiau dulkių debesis
iškilęs į dangų.
Praėjo akimirka.
Du tūkstančiai amžių!
Jei gerai prisimenu.

Sodas

 

Keturi raiteliai
su vandens kardais
ir tamsi naktis.
Keturi kardai žeidžia
rožių pasaulį
ir jums širdį sužeis.
Neikit į sodą!

 

Nevilties daina

 

Alyvmedžiai į atšlaitę kopė,
žemyn tekėjo upė.

     (Tiktai aš erdvėse
pasiklydau.)

     Tėvai laukė
Švento Atėjimo į sostą,
o mergaitės nuspalvino
žaliai savo širdis.

     (Tiktai aš erdvėse
pasiklydau.)

Apleistis

 

Dieve mano, atėjau su
klausimų sėkla!
Ją pasėjau, o ji nesudygo.

     (Po mėnuliu
svirplys čirpia.)

     Dieve mano, atėjau su
atsakymų žiedlapiais,
bet jų nenuplėšia vėjas!

     (Sukasi vaivorykštinis
žemės apelsinas.)

     Dieve mano, Lozorius esu!
Mano kapas, aušros užlietas,
man į vežimą įkinko juodus kumeliukus.

     (Ant lyriško kalno
mėnulis leidžias.)

     Dieve mano, atsisėsiu
be klausimo ir su atsakymu!
Žiūrėsiu, kaip šakos linguoja.

     (Sukasi vaivorykštinis
žemės apelsinas.)

 

Nuo dabar

 

Pasakykit mano bičiuliams,
kad numiriau.
(Po virpančiais medžiais
vanduo nepaliauja giedojęs.)

     Pasakykit mano bičiuliams,
kad numiriau.
(Kaip topoliai vingiuoja
skambesio šilką!)

     Pasakykit – mano akys
paliko atmerktos
ir veidą man pridengė
nemirtinga dangaus
nosinaitė.

     Ak!
Ir iškeliavau be duonos į
savo žvaigždę.

 

Versta iš:
Lorca F. G. OBRAS COMPLETAS. Tomo I.
Edition de cincantenario. Madrid, Aguilar

 

Almis Grybauskas. Spiralinis ūkas

2019 m. Nr. 4 / Bet va taip tokioj žodžių ūkanoj ir vyksta didžiosios permainos. Lietuvių literatūra buvo pirmiausia poezija, kurią rašė vyrai. Dabar tai moterų rašoma proza.

Almis Grybauskas. Trys novelės

2019 m. Nr. 3 / Gatves gaubia gelsva migla. Namai grimzdi joje. Tarsi prieštvaniniai siaubūnai praplaukia autobusai. Migla sugeria visus garsus ir turbūt nuleidžia į upę.

Almis Grybauskas. Atminties tušu tuštumoj. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Šių metų spalio 31 d. sukako šimtas metų nuo Egono Schiele’s mirties. Jam ir skiriu ciklą „Atminties tušu tuštumoj“. Austrų tapytojas, piešėjas, grafikas Egonas Schiele …

Donata Mitaitė. Tikro gyvenimo pasiilgus

2018 m. Nr. 5-6 / Almis Grybauskas. Toli blizga. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 70 p. / Almis Grybauskas išleido septintąjį eilėraščių rinkinį „Toli blizga“. Poeto, kritikų vadinto vienu iš XX a. 8-ojo dešimtmečio maištininkų, eilėraščiai buvo ir tebėra labai

Vaclav Havel. Laiškas Gustavui Husakui

1992 m. Nr. 3 / Iš čekų k. vertė Almis Grybauskas / Publikuojamas garsusis Vaclavo Havelo lai6kas Gustavui Husakui

Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė (pabaiga)

1991 m. Nr. 8 / Vadinasi, estetinis kategoriško pritarimo būčiai idealas yra toks pasaulis, kuriame šūdas paneigtas ir visi elgiasi tarsi jo nė būt nebūtų. Toks estetinis idealas vadinamas kiču.

Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė (tęsinys)

1991 m. Nr. 7 / Meilė prasidėjo vėliau: jai pakilo temperatūra, ir jis nebegalėjo išvaryti jos lauk, kaip išvarydavo kitas moteris. Klūpojo prie jos patalo ir įsivaizdavo, kad ją kažkas pasroviui pasiuntė jam kraitelėje. Jau minėjau, jog metaforos pavojingos.

Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė

1991 m. Nr. 6 / Tuo metu Tomas dar nežinojo, kokios pavojingos esti metaforos. Metaforomis nepatartina žaisti. Meilė gali užgimti iš vienut vienos metaforos.