literatūros žurnalas

Rimvydas Stankevičius. Poetinis Druskininkų ruduo

1995 m. Nr. 12

Kitados Mikalojus Konstantinas Čiurlionis laiške broliui Povilui rašė: „…Lėksime lankyti vidurinės Amerikos, Meksikos, neįžengiamų Amazonės miškų. Misisipės krantų, po to – Australija, Ceilonas, Rytų Indija, Afrika, Egiptas, piramidės, sfinksai, palmės, kupranugariai, daktiliai, krokodilai, na o tada – Pariečė, Ratnyčia, Ratnyčėlė, Liamoriukas (Čiurlionių šeimos šunelis), ir vėl visi drauge.“

Šiemet, Čiurlionio metais, ši frazė pasiekė jautrias poetų ausis. Vėl Poetinis Druskininkų ruduo, vėl visi drauge – kas iš Australijos (A.Vesčiūnaitė), kas Iš Amerikos (K.Keblys, V.Bogutaitė, L.Sruoginytė), kas iš Lenkijos (M.NiemoJewskis ir M.Wieczorekas), kas iš tolimosios Latvijos (L.Briedis, M.Briedis, E.Raupas, L.Zolnerovičius), o kas net iš paties gūdžiojo girių bei pelkių krašto – Lietuvos…

Vos tik poetas šeimininkas, globėjas, rengėjas ir šiaip geras žmogus K.Platelis spėjo atidaryti renginį (t.y. kavinės „Aidas“ duris), kūrėjai tuoj puolė į vidų, atkuto ir kad ims diskutuoti apie metų knygas bei literatūros procesą… O kaipgi – buvo ir įvairiasvorių, įvairiaspalvių nuomonių, ir karštų ginčų, ir piktų replikų, ir padrikų, nieko nereiškiančių garsų bei žodžių. Tačiau išvada padaryta vienbalsiai – literatūros procesas tebevyksta. Na o iš metų knygų kaip sunkioji artilerija išskirtos S.Parulskio „Mirusiųjų“, K.Platelio „Prakalbos upei“ bei A. Marčėno „Metai be žiogo“.

Toliau – poezija. Vakaras „Žodžiai iš Lietuvos ir pasaulio“ priklausė svečiams. Eilėraščiai buvo skaitomi anglų, rusų, latvių, rumunų kalbomis. Vieni klausytojai apsimetė, kad viską kuo puikiausiai supranta, kiti tiesiog žavėjosi žodžio muzika, treti lengviau atsikvėpė, kai skaityti ėmė Lietuvai atstovavę N.Abrutytė ir S.Jonauskas.

Naktinių poezijos skaitymų „Jaunųjų poezija“ niekas nė nebandė klausytis (turbūt viskas buvo žinoma iš anksto). Salė (kavinė) kiek pritilo, kai į sceną ėmė veržtis ir taip ilgai klausytojų vietose ištvėrę „Jaunieji“ A.Marčėnas, L.Jakimavičius ir kt.

Jau pirmąją renginio dieną K.Keblys pareiškė, kad visa, kas gyva lietuvių literatūroje, vyksta „čia ir dabar“ (t.y. Poetiniame Druskininkų rudenyje). Kitą dieną vykusi lietuvių PEN centro spaudos konferencija vadinosi „Knygų leidyba šiandien“. Dalyviai nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausybę deklaracija apie dabartinę knygų leidybos būklę. Gal kartais žodis taps kūnu?

Po „Įžąngos“ grupės akcijos, kurios nenorėčiau priskirti nei prie poezijos, nei prie pokalbių apie ją, buvo pristatomos metų knygos. Dalyvavo autoriai bei leidėjai (Rašytojų sąjungos leidykla, „Vaga“, „Skomantas“).

Na ir pagaliau pati Druskininkų rudens kulminacija – laurai. Garbingiausios Lietuvoje Jotvingių premijos laureatu tapo Sigitas Parulskis. Tas pats Parulskis su Ramūnu Gerbutavičiumi ir Artūru Valioniu nuskynė ir anoniminio eilėraščio konkurso premijas (visi įvertinti antrąja). Eilėraščio, skirto M.K.Čiurlioniui, konkurso nugalėtojais tapo Vytautas P.Bložė (I vieta), Kornelijus Platelis (II vieta), trečiąja vieta pasidalijo Julija Jekentaitė, Irena Bitinaitė ir šių eilučių autorius.

Viktorija Daujotytė. Paaiškinimas atidedamas

2017 m. Nr. 5-6 / Rimvydas Stankevičius. Šermuonėlių mantija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 104 p. / Puikus Deimantės Rybakovienės viršelis.

Rimvydas Stankevičius. „Poezijos pavasaris“: kaip radom, taip paliksim!

2017 m. Nr. 5-6 / Apie šimtmečiais puoselėtas, iš kartos į kartą perduodamas tiesas, sakralines ir kultūrines vertybes, papročius ir tradicijas mūsų tėvai, jų tėvų tėvai ir seneliai sakydavo: „Kaip radom, taip ir paliksim.“

Lina Buividavičiūtė. Ne apie laumes – apie save ir pūgą

2017 m. Nr. 2 / Aivaras Veiknys. Laumių vaikas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 79 p.

Rimvydas Stankevičius. Norvegų žvejai. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Herojus. Kiek save atmenu – Visad svajojau būti išgelbėtas. Mėgau knygas, kuriose budi jėgos, Įgaliotos ištraukti mane Iš bet kurio siužeto gerklės, Mėgau, kai rašė: „Mums įžengus, siaubūnas Jau buvo nukautas“…

Lina Buividavičiūtė. „Pūgos duris“ atvėrus

2016 m. Nr. 4 / Rimvydas Stankevičius. PŪGOS DURYS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 60 p.

Rimvydas Stankevičius. Kritika, neatlaikanti kritikos

2016 m. Nr. 3 / Buvo laikas – skundėmės, kad literatūros kritika Lietuvoje – dar „apdirbta ideologiškai“, dar iš „anų“ laikų… Buvo laikas – skundėmės, kad kritikos kritikai jau neberašo, nes kultūros leidiniai neturi lėšų recenzijoms užsakyti…

Benediktas Januševičius. Ar japonai haiku rašo prasčiau?

2009 m. Nr. 11 / Jaunųjų poezijos skaitymai – vakare. Gana ramūs, kaip ir visas festivalis. Daugybę metų jaunųjų poezijos skaitymai buvo tik kliuvinys audringiems poetų pobūviams kavinėje „Širdelė“. Pagaliau šie skaitymai surado padorią erdvę ir formą.

Regimantas Tamošaitis. Poetinis Druskininkų ruduo–2002

2002 m. Nr. 11 / Poetinis Druskininkų ruduo – lyg kelių dienų poezijos atlaidai, kai žodžio meno maldininkai keliauja Kalvarijų keliais iš Vilniaus į gydyklų miestą ir iš ten grįžta atgal į centrą, susijungę žodžio misterijoje ir pranešę apie save pasauliui.

Juozas Aputis. Poezijos rudens metaforos

1994 m. Nr. 12 / Teisybė, kad prieš dešimtį ar mažiau metų poetui ar prozininkui „kontekstuoti“ dirva buvo lengvesnė, taip pat ir tiems, kurie prie valdžios lovio nesigrūdo. Žmonės laukdavo doro žodžio, kokio nors užslėpto konteksto…

S. Eimutis. Poetinis Druskininkų ruduo

1993 m. Nr. 12 / Ant Liškiavos piliakalnio (herojinės poezijos rytmetys) dramatiškos ir ironiškos intonacijos keitė viena kitą. Nuotaikinga vakarinių skaitymų atmosfera „Aido“ kavinėje nenustelbė vertybių pojūčio – išryškėjo savitesnių jaunų poetų balsai.

Janina Riškutė. Poetinis Druskininkų ruduo’90

1991 m. Nr. 1 / Poezijos šventėje gimė vertingų pasiūlymų, vienas jų – leisti „elitinės“ poezijos almanachą, kur būtų publikuojama gera poezija, sudarant jai reikiamą kontekstą.