literatūros žurnalas

Rimvydas Stankevičius. Poetinis Druskininkų ruduo

1995 m. Nr. 12

Kitados Mikalojus Konstantinas Čiurlionis laiške broliui Povilui rašė: „…Lėksime lankyti vidurinės Amerikos, Meksikos, neįžengiamų Amazonės miškų. Misisipės krantų, po to – Australija, Ceilonas, Rytų Indija, Afrika, Egiptas, piramidės, sfinksai, palmės, kupranugariai, daktiliai, krokodilai, na o tada – Pariečė, Ratnyčia, Ratnyčėlė, Liamoriukas (Čiurlionių šeimos šunelis), ir vėl visi drauge.“

Šiemet, Čiurlionio metais, ši frazė pasiekė jautrias poetų ausis. Vėl Poetinis Druskininkų ruduo, vėl visi drauge – kas iš Australijos (A.Vesčiūnaitė), kas Iš Amerikos (K.Keblys, V.Bogutaitė, L.Sruoginytė), kas iš Lenkijos (M.NiemoJewskis ir M.Wieczorekas), kas iš tolimosios Latvijos (L.Briedis, M.Briedis, E.Raupas, L.Zolnerovičius), o kas net iš paties gūdžiojo girių bei pelkių krašto – Lietuvos…

Vos tik poetas šeimininkas, globėjas, rengėjas ir šiaip geras žmogus K.Platelis spėjo atidaryti renginį (t.y. kavinės „Aidas“ duris), kūrėjai tuoj puolė į vidų, atkuto ir kad ims diskutuoti apie metų knygas bei literatūros procesą… O kaipgi – buvo ir įvairiasvorių, įvairiaspalvių nuomonių, ir karštų ginčų, ir piktų replikų, ir padrikų, nieko nereiškiančių garsų bei žodžių. Tačiau išvada padaryta vienbalsiai – literatūros procesas tebevyksta. Na o iš metų knygų kaip sunkioji artilerija išskirtos S.Parulskio „Mirusiųjų“, K.Platelio „Prakalbos upei“ bei A. Marčėno „Metai be žiogo“.

Toliau – poezija. Vakaras „Žodžiai iš Lietuvos ir pasaulio“ priklausė svečiams. Eilėraščiai buvo skaitomi anglų, rusų, latvių, rumunų kalbomis. Vieni klausytojai apsimetė, kad viską kuo puikiausiai supranta, kiti tiesiog žavėjosi žodžio muzika, treti lengviau atsikvėpė, kai skaityti ėmė Lietuvai atstovavę N.Abrutytė ir S.Jonauskas.

Naktinių poezijos skaitymų „Jaunųjų poezija“ niekas nė nebandė klausytis (turbūt viskas buvo žinoma iš anksto). Salė (kavinė) kiek pritilo, kai į sceną ėmė veržtis ir taip ilgai klausytojų vietose ištvėrę „Jaunieji“ A.Marčėnas, L.Jakimavičius ir kt.

Jau pirmąją renginio dieną K.Keblys pareiškė, kad visa, kas gyva lietuvių literatūroje, vyksta „čia ir dabar“ (t.y. Poetiniame Druskininkų rudenyje). Kitą dieną vykusi lietuvių PEN centro spaudos konferencija vadinosi „Knygų leidyba šiandien“. Dalyviai nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausybę deklaracija apie dabartinę knygų leidybos būklę. Gal kartais žodis taps kūnu?

Po „Įžąngos“ grupės akcijos, kurios nenorėčiau priskirti nei prie poezijos, nei prie pokalbių apie ją, buvo pristatomos metų knygos. Dalyvavo autoriai bei leidėjai (Rašytojų sąjungos leidykla, „Vaga“, „Skomantas“).

Na ir pagaliau pati Druskininkų rudens kulminacija – laurai. Garbingiausios Lietuvoje Jotvingių premijos laureatu tapo Sigitas Parulskis. Tas pats Parulskis su Ramūnu Gerbutavičiumi ir Artūru Valioniu nuskynė ir anoniminio eilėraščio konkurso premijas (visi įvertinti antrąja). Eilėraščio, skirto M.K.Čiurlioniui, konkurso nugalėtojais tapo Vytautas P.Bložė (I vieta), Kornelijus Platelis (II vieta), trečiąja vieta pasidalijo Julija Jekentaitė, Irena Bitinaitė ir šių eilučių autorius.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 2 / Viskas taip, kaip kadais palikau –
nors tiek metų čia mano nebūta.

Rimvydas Stankevičius: „Kiekvienas matuojasi eilėraštį kaip marškinius“

2023 m. Nr. 1 / Poetą Rimvydą Stankevičių kalbina Arnas Ališauskas / „Yra posakis – „Jeigu gali nerašyti – nerašyk“. O tau, Stankevičiau, pasakysiu: jeigu negali rašyti, tai ir nerašyk“, – teko būti tokios frazės liudininku prieš trisdešimt metų

Liudvikas Jakimavičius: „Per poeziją žmogus susitaiko su pasauliu“

2022 m. Nr. 5–6 / Poetą, dramaturgą, publicistą Liudviką Jakimavičių kalbina Rimvydas Stankevičius / Gyvenu aiškiai supratęs, kad svarbiausias dalykas – stengtis išsaugoti švarią ir šviesią sielą. Man tai ir yra gyvenimo bei kūrybos gilioji prasmė.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3 / Brangus buvo tavo šypsnys
Vien akimis ir lūpų kampučiais,
Pigūs buvo tavo batukai –
Per lengvi lapkričio gūsiams,

Lina Buividavičiūtė. Poezijai karantinas (ne)galioja

2021 m. Nr. 7 / Poezijos pavasaris 2021. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos fondas, 2021. – 371 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Rimvydas Stankevičius. Pavasaris bus vasarą

2021 m. Nr. 5–6 / Gal pandemija dar pasispardys, bet vis vien subliukš. Gal šypsosimės po kaukėmis, bet priežasčių šypsotis – susikursime. Gal pavasaris bus vasarą, bet tikrai bus. Ir šitai – svarbiausia.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 2 / Tyliu, nors turėčiau sakyti:
Man yra apstulbusi,
Savo buvimu netikinti,
Prie šito pasaulio

Viktorija Daujotytė: Apie save kaip apie kitus, apie kitus kaip apie save

2020 m. Nr. 12 / Profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Rimvydas Stankevičius / rofesorė beveik niekada nekalba apie save – vis apie kitus, apie kitus… Net ir šiame pokalbyje, paprašyta papasakoti apie savo gyvenimą. Tai daugiausia apie ją ir pasako.

Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“

2020 m. Nr. 8–9 / Poetą Aidą Marčėną kalbina Rimvydas Stankevičius / Nuo tada, kai užburtas giedančio jazmino krūmo nubudau, kad ataidėčiau, mane menkai tejaudina socialinis rašytojo, apskritai socialinis gyvenimas, karjera…

Viktorija Daujotytė. Kam priklauso mūsų balsai, arba – Dar sykį į Valhalą

2020 m. Nr. 8–9 / Rimvydas Stankevičius. Kiaurai kūnus. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 120 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 11 / Taip ir neįstengusi atskirti
Sukniubusio tavo
Kūno kontūrų nuo
Tamsos…

Viktorija Daujotytė. Paaiškinimas atidedamas

2017 m. Nr. 5–6 / Rimvydas Stankevičius. Šermuonėlių mantija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 104 p. / Puikus Deimantės Rybakovienės viršelis.