literatūros žurnalas

Nicanor Parra. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 8-9

Iš ispanų k. vertė Simonas Bernotas

NICANORAS PARRA (1914–2018) – žymus čiliečių poetas, Cervanteso ir Pablo Nerudos premijų laureatas, keturis kartus pretendavęs į Nobelio premiją. Studijavo fiziką ir matematiką Čilės, Brauno ir Oksfordo universitetuose. Daugiau nei keturis dešimtmečius dėstė fiziką Čilės universitete. Skirtingai nuo poeto bičiulio P. Nerudos politiško lyriškumo, romantiškumo, jo poezija pasižymi ironija, absurdu ir buitine kalba, anarchistinėmis bei ateistinėmis idėjomis. N. Parra laikomas antipoezijos judėjimo tėvu. Šis judėjimas siekė išsivaduoti nuo tradicinio poezijos suvokimo, jos sakralizavimo. Poetas mirė sulaukęs šimto trejų metų.

Autoportretas

Vaikinai, pažvelkit
Į šį išmaldos prašančio vienuolio rūbą.
Esu mokytojas tamsiame licėjuje,
Praradau balsą vesdamas pamokas.
(Iš viso arba nieko
Turiu keturiasdešimt valandų per savaitę.)
Ką jums sako mano sunykęs veidas?
Juk tiesa, kad gaila į mane žiūrėti!
Ir ką byloja šie juodi batai,
Dylantys be meno ar peno.

O akys, per tris metrus neatpažinčiau
Net savo paties motinos.
– Kas man nutiko? – Nieko.
Sugadinau jas vesdamas pamokas,
Prastas apšvietimas, saulė,
Nuodingas apgailėtinas mėnulis.
Ir dėl ko visa tai!
Uždirbti nedovanotiną duoną,
Akmeninę kaip turtuolio veidas,
Kraujo kvapo ir skonio.
Kodėl gimėme žmonėmis,
Jei mūsų laukia gyvulio mirtis!

Išvargintas darbo, kartais
Ore matau keistas formas,
Girdžiu beprotiškas gaudynes,
Juoką, nuodėmingus pokalbius.
Stebėkite šias rankas
Ir šiuos blyškius lavono skruostus,
Šiuos retus man belikusius plaukus,
Šias juodas velniškas raukšles!
O buvau toks, kaip jūs,
Jaunas, pilnas gražių idealų,
Svajojau lieti varį,
Šlifuot deimantinius veidus:
Ir štai esu čia
Už šio nepatogaus stalo
Atbukintas penkių šimtų valandų per savaitę
Monotonijos.

 


Įsivaizduojamas žmogus

Įsivaizduojamas žmogus
gyvena įsivaizduojamame name
apsuptame įsivaizduojamų medžių
įsivaizduojamos upės pakrantėje

Ant sienų kurios įsivaizduojamos
kabo seni įsivaizduojami paveikslai
įsivaizduojami nepataisomi įtrūkimai
kurie mena įsivaizduojamus nutikimus
įvykusius įsivaizduojamuose pasauliuose
įsivaizduojamais laikais įsivaizduojamose vietose

Kiekvieną vakarą įsivaizduojamas vakaras
jis pakyla įsivaizduojamais laiptais
įžengia į įsivaizduojamą balkoną
apžvelgia įsivaizduojamą kraštovaizdį
kurį sudaro įsivaizduojamas slėnis
apsuptas įsivaizduojamų kalvų

Įsivaizduojami šešėliai
slenka įsivaizduojamu keliu
dainuoja įsivaizduojamas dainas
iki įsivaizduojamo saulėlydžio

Ir įsivaizduojamo mėnulio naktimis
jis sapnuoja įsivaizduojamą moterį
kuri siūlė savo įsivaizduojamą meilę
vėl pajunta tą skausmą
tą įsivaizduojamą malonumą
ir vėl ima plakti
įsivaizduojamo žmogaus širdis

 


Test

Kas yra antipoetas:
Urnų ir karstų pardavėjas?
Niekuo netikintis kunigas?
Savimi abejojantis generolas?
Iš visko besišaipantis elgeta
Net iš mirties ir senatvės?
Sunkaus būdo pašnekovas?
Šokėjas ant bedugnės krašto?
Visus mylintis narcizas?
Kruvinas juokdarys
Pasirinkęs būti apgailėtinas?
Kėdėje miegantis poetas?
Šiuolaikinis alchemikas?
Kišeninis revoliucionierius?
Smulkus buržua?
Šarlatanas?
Dievas?
Nekaltasis?
Čilės Santjago valstietis?
Pabraukite teisingą atsakymą.

Kas yra antipoezija:
Audra stiklinėje?
Sniego pusnis ant uolos?
Padėklas, pilnas žmogaus ekskrementų
Kaip kad tiki tėvas Salvatjera?
Tiesą sakantis veidrodis?
Stiprus smūgis į veidą
Rašytojų sąjungos pirmininkui?
(Tesiilsi jo siela ramybėje)
Perspėjimas jauniesiems poetams?
Tėkmės veikiamas karstas?
Išcentrinės jėgos veikiamas karstas?
Parafino dujų veikiamas karstas?
Deganti koplyčia be velionio?

Kryželiu pažymėkite
Teisingą atsakymą.

 

Modernūs laikai

Ištveriame sunkius laikus
neįmanoma kalbėti nenusikalstant prieštaravimu
neįmanoma tylėti nebūnant Pentagono bendrininku.
Puikiai žinome kad nėra kito pasirinkimo
visi keliai veda į Kubą
bet oras užterštas
o kvėpavimas yra riktas.

Priešas sako
kalta šalis
tarsi šalys būtų žmonės.
Prakeikti debesys sukasi aplink prakeiktus ugnikalnius
prakeikti laivai vykdo prakeiktas ekspedicijas
prakeikti medžiai nyksta prakeiktuose paukščiuose:
viskas iš anksto užteršta.

 


Kronas

Čilės Santjage
Dienos
Be
Galo
Ilgos:

Kelios amžinybės kasdien.

Lyg prekiautojai jūros dumblu
Keliaujame ant mulų nugarų:
Žiovulys. Ir vėl žiovulys.

Tačiau savaitės trumpos,
Greit pralekia mėnesiai.
Ometaitiesiogpraskrieja.

 

0

MANO LAVONAS ir aš
puikiai viens kitą suprantame
mano lavonas klausia ar tikiu Dievą?
ir aš atsakau nuoširdžiu NE
mano lavonas klausia ar tikiu valdžia?
ir aš atsakau kūju ir pjautuvu
mano lavonas klausia ar tikiu policija?
ir aš atsakau smūgiu į veidą
tada jis pakyla iš karsto
ir mes susikibę einame altoriaus link

 

0

AR ŽINOTE kas nutiko
kai klūpėjau
priešais kryžių

žvelgdamas į jo žaizdas?

jis nusišypsojo ir mirktelėjo man!

prieš tai maniau kad Jis niekad nesijuokia:
bet dabar aš tikrai tikiu

 


Apie neklystančius balandžius

Neišsigelbsti nė vieno prezidento statula
Mums sakydavo Clara Sandoval

Balandžiai puikiai supranta ką daro

 

Versta iš: Nicanor Parra. OBRAS COMPLETAS I & ALGO +. Barcelona: Galaxia Gutenberg, Círculo de Lectores, 2006; Nicanor Parra. OBRAS COMPLETAS II & ALGO +. Barcelona: Gutenberg, Círculo de Lectores, 2011.

Ramón Gómez de la Serna. Gregerijos

2017 m. Nr. 5-6 / Ramónas Gómezas de la Serna (1888–1963) – ispanų rašytojas ir žurnalistas, viena esminių avangardo figūrų. Daugiau nei šimto įvairių žanrų (romanų, novelių, apsakymų, straipsnių, pjesių ir gregerijų) knygų autorius.

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Serialas. Ilgai jau užsitęsė o iš pradžių juk net nemanėm Kad patempsim iki antro sezono o dabar jau ruduo Na žinoma pavasaris vasara čia lengviausia toliau jau Vyksta sunkesnis išbandymas atsiranda…