Walto Whitmano laiškai motinai

2019 m. Nr. 5–6

Iš anglų kalbos vertė Diana Gancevskaitė

Walto Whitmano (1819–1892) archyve[1] šiuo metu visiems besidomintiems prieinami maždaug keturi tūkstančiai laiškų – rašytų paties poeto ir adresuotų jam. „Metų“ skaitytojams siūlome susipažinti su keletu (iš stebėtinos daugybės) W. Whitmano laiškų motinai – jie rašyti Jungtinių Valstijų pilietinio karo metais, poetui dirbant ligoninėse sergančiųjų bei sužeistųjų slaugytoju, kasdien susiduriant su karo siaubais, beprasmybe ir žmogaus gyvenimo trapumu.
Louisa Van Velsor Whitman, susilaukusi devynių vaikų (užaugo aštuoni), be abejo, labiausiai žinoma tuo, kad pagimdė Waltą Whitmaną, antrąjį savo vaiką, gimusį kai jai buvo dvidešimt ketveri. Iš motinos ir sūnaus laiškų, kaip teigia juos tyrinėjusi prof. Ceniza Sherry, akivaizdu, kad visame pasaulyje inovatyvia poezija išgarsėjęs W. Whitmanas buvo ir mylimiausias Louisos vaikas, kurį ji brangino ir kuriuo pasitikėjo labiau nei kitais. W. Whitmanas taip pat atvirai ir nuoširdžiai rodė meilę motinai, vertino jų tvirtą ryšį. Artimam savo bičiuliui, poetui, eseistui, leidėjui, biografui Horace‘ui Traubelui, vėliau išleidusiam poeto biografiją, apybraižų ir pokalbių su juo rinkinius, W. Whitmanas yra prisipažinęs: „Kaip aš jai skolingas! To neįmanoma pasverti ar išmatuoti, net išsakius gražiausiais žodžiais: tai gali būti tik intuityviai suvokta. „Žolės lapai“ yra manyje gyvas jos temperamento grožis… Įdomu, kokia knyga būtų buvusi „Žolės lapai“, jei būčiau gimęs kokiai kitai motinai.“
Pačios Louisos laiškai sūnui kupini Walto nuolat lauktų žinių apie šeimą, tačiau juose – ir jos pasvarstymai apie tuometinius politinius įvykius bei skaitytus kritikos straipsnius apie sūnaus poeziją. Taip pat motina nuolat dėkoja jam už dosnumą: W. Whitmanas jai ne tik nuolat siuntė pinigų, bet ir knygas, laikraščius, įvairius almanachus bei straipsnius.
Nors šioje publikacijoje pateikiami tik W. Whitmano laiškai motinai, pastebėtina, kad jos pačios rašymo stilius, anot tyrėjų, vertas dėmesio, be to, jis turėjęs didelės įtakos ir paties poeto stiliui. Nors vadinta „neraštinga“ – pavyzdžiui, nerastume įprastų skyrybos ženklų, retai tenaudojo didžiąsias raides, darė daug gramatinių klaidų, – tyrėjai linkę teigti, kad ji nebuvo „raštinga“ tik rašytine prasme, nes Louisa gana daug skaitė, buvo sumani ir suvokė gyvenamąjį metą, politinius įvykius.
Akivaizdi motinos įtaka ir lyčių vaizdavime W. Whitmano darbuose. Louisos stiprybė smarkiai prisidėjo prie poeto lyties takumo pojūčio kūryboje. Savo poezijoje ir prozoje jis siekė perteikti demokratijos vaizdinį, daug labiau idealizuotą nei aktualijos už namų ribų.
Motina taip pat turėjo įtakos sąvokos „bendraminčių draugystė“ (comradeship) vystymuisi ir reikšmei W. Whitmano pasaulėvokoje. Ši sąvoka poetui palaipsniui tapo vis talpesnė, ypač pilietinio karo akivaizdoje; poetas jos nesiaurino lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar tarpusavio santykių aspektais. Po karo „Visa ko motinos“ (Mother of All) įvaizdis, atliepiantis tokią draugystę, dar labiau sustiprėjo, o pradinis „Visa ko motinos“ įvaizdžio pradmuo, be abejo, buvo Louisa Van Velsor Whitman.

—–
[1] The Walt Whitman Archive. – Prieiga per internetą: https://whitmanarchive.org/.

Vašingtonas
1864, kovo 2 d.

Brangi mama,

Tu arba Jeffas turite pasistengti parašyti, kai tik gausite šį [laišką] ir pranešti man, kaip gyvuoja sesutė[1], parašyti, ar ji visiškai pagijo nuo laringito ir kaip ji laikosi – taip pat apie George‘o lagaminus^[2], išties tikiuosi, kad juos atgavo, tai buvo toks nesusipratimas – noriu išgirsti, kuo jis baigėsi, viltingai tikiuosi išgirsti, kad juos atgavo – Dar nemačiau laikraščiuose, ar 51-asis [sausumos pėstininkų batalionas] jau paliko Niujorką – Mama, noriu sužinoti viską apie namus ir visus įvykius, ypač apie tuodu mano ką tik paminėtus dalykus, ir kaip tu laikaisi, brangiausioji mama, turi parašyti man tiksliai, kaip laikaisi, nes iš tavo pastarųjų laiškų bandžiau kaip nors suprasti, ar tu laikaisi įprastai gerai, ar ne – parašyk man, ir kaip mano brangioji sesuo Mat[3] ir ar ateinančiais metais vis dar ketinate likti čia, Portlando bulvare – Na, brangi mama, aš čia vis dar taip pat, nieko naujo, esu sveikas ir energingas, ir vis judu tarp sužeistųjų ir sergančiųjų – pastarųjų atvyksta išties daug – ligoninės čia gana perpildytos – pastaruoju metu ligoninėje ėmė atrinkinėti beveik išgijusiuosius ir siųsti juos atgal į jų pulkus, atrodo, kad šį pavasarį ketinama kaip tik įmanoma labiau sustiprinti kariuomenę – atgal į pulkus jie siunčia daugelį, mano nuomone, ne visai tam tinkamų [karių] – taip pat yra būriai ir kuopos, ir pulkai, praeinantys pro čia vienu nuolatiniu srautu, keliaujantys į frontą, grįžtantys namo po atostogų – tačiau yra ir nemažai paliekančiųjų kariuomenę dėl atostogų, vėl įtraukiamų į sąrašus ir trumpam keliaujančių į šiaurę – jie pro čia gana gausiai praeina –

Mama, Lewisas Brownas gana sparčiai taisosi, greitai jam bus galima uždėti medinę koją, jis labai neramus ir aktyvus, ir vis nori visur vaikštinėti –

Samas Beatty‘is yra čia, Vašingtone – Čia buvo smarkoka pūga, tačiau šiandien vaisku ir saulėta, bet pažliugę, aviu savo kareiviškus botus – nė dulkelės – Brangi mama, labai noriu pamatyti tave ir sesutę, ir Mat, ir visus – jei tik gausiu progą, manau, trumpam grįšiu namo – noriu pabandyti išleisti eilėraščių knygą, naują, pavadinimu „Būgno dūžiai“[4], tad noriu nuvykti į Niujorką ir dėl šios priežasties –

Mama, aš neatsisakiau minties apie dėstytojavimą^[5] – tačiau kad ir kuo užsiimčiau, ateinančius metus pašvęsiu sužeistiesiems ir sergantiesiems, tiek mažai tegaliu – Na, sudie, brangi mama, tam kartui – greitai parašyk –

Waltas

Vašingtonas
1864, kovo 15 d.

Brangiausioji mama,

Jeffo laišką gavau praeitą sekmadienį – jis rašo, kad esi išties smarkiai peršalusi – brangi mama, man dėl to labai neramu – labai tikiuosi, kad dabar jau esi pagijusi – Jeffas parašė man apie namą, tikiuosi, bus taip, kad abu galėsite likti tame pačiame name^[6], taip būtų daug patogiau [išbraukta eilutė] labai prastai dėl smegenų karštinės – vargšas vaikinas mirė, jam buvo tik devyniolika, o jis buvo kilnus vaikis, toks geras, nors maždaug aštuonias dienas buvo be nuovokos, vis dėlto dar šį tą suvokė, šalia jo nebuvo nei giminaičio, nei draugo, tai buvo labai liūdna, daug buvau su juo, tik sėdėdamas šalia, guosdamas, jis visą laiką klejojo, jo kalbėjimas buvo toks paveikus, kad mano akys nuolat buvo kupinos ašarų, paskutiniąsias dvidešimt keturias valandas jis sparčiai seko – prieš keletą mėnesių jis sirgo ir buvo paskirtas į 6-ąjį ligoniams skirtą korpusą – vietoj to jie turėjo jį išsiųsti namo – jam mirus, kitą dieną atėjo jo brolis, labai šaunus jaunas vyras, Laim Ridžo Pensilvanijoje pašto viršininkas – jį tai smarkiai paveikė, nagi, ir turėjo.

Mama, manau, kad dabar čia, ligoninėse, yra blogiau nei kada nors anksčiau, gauname pastarųjų trejų metų ligų ir baisingų sunkumų drumzles – diarėjos atvejai siaubingiausi, kokius tik gali įsivaizduoti, ir jie skaičiuojami šimtais ir tūkstančiais, spėju, taip yra dėl kariuomenėje gaunamo maitinimo –

Ką gi, miela mama, neberašysiu apie ligonius – ir vis dėlto žinau, kad norėtum apie juos išgirsti – visi tokie bejausmiai, tikriausiai tai sena istorija – nėra geros ligonių priežiūros – O kaip norėčiau, kad tu – ar geriau moterys, turinčios tokių savybių kaip tu ir Mat, – būtų čia, daug jų, išskirstytų kaip matronos tarp vargšų sergančių ir sužeistų vyrų – pakaktų vien tik būti šalia – O, kiek gėrio tai jiems suteiktų –

Mama, man taip negera matyti, kokių žmonių tarp jų esama, tų, kurie už juos atsakingi, tokių šaltų ir ceremoningų, bijančių paliesti ligonius – Ką gi, mama, bijau, kad parašiau tau nenuoseklų laišką – rašau skubėdamas –

Waltas

Dokumentai pasiekė mane saugiai, mama – [išbraukta eilutė] mylintys linkėjimai Jeffui, Mat ir visiems –

 

Vašingtonas
1864, kovo 22 d.

Brangiausioji mama,

Gana nuliūdino žinia, kad nesveikuoji, jauti skausmą šone ir esi labai peršalusi – brangi mama, tikiuosi, kad jau geriau – norėčiau, kad man parašytum, arba kad Jeffas parašytų, iškart, nes man nepalengvės, kol neišgirsiu [naujienų] – gavau George‘o laišką, jame parašė ir Jeffas, kad jautiesi gana nesveikuojanti ir apie skausmą – Mama, taip pat prieš kelias dienas gavau tavo laišką – rašai, kad Brownai elgėsi labai bjauriai, ir manau, kad taip buvo iš tiesų, tačiau kadangi viskas dėl namo liks taip pat, turėčiau nesikišti^[7] – Labai džiaugiuosi, kad Mat su Jeffu ketina likti, nebūčiau radęs ramybės, jei jie ir tu būtumėt atskirai – Parašiau laišką Hanai, gerą ilgą laišką (prireikė dviejų pašto ženklų), – parašiau ir George‘ui, išsiunčiau jam į Noksvilį.

Mama, man viskas taip pat, jaučiuosi tikrai labai gerai, senoji bėda su galva ir pažeistom ausim baigėsi, nebevargina manęs nuo tada, kai grįžau čia iš Bruklino – Dabar rašau majoro Hapgoodo senojoje kontoroje, kur turiu savo senąjį stalą ir langą – šiandien sausa ir vėsu, kaip tik nori, tik ne malonu – Potomako kariuomenėje bet kuriuo metu tikimasi sulaukti gen. Granto[8], kad jis imsis aktyvių veiksmų – Ką tik girdėjau iš fronto – kol kas nieko panašaus į kokius nors veiksmus, tačiau kiekviena pusė nuolat pasirengusi, tikėdamasi ką nors nutiksiant – O mama, vien pagalvojus, kad netrukus čia sulauksime to, ką tiek daug kartų esu matęs, vėl baisius krūvius ir traukinius, ir laivus, kupinus vargšų kraujuojančių ir išblyškusių, ir sužeistų jaunų vyrų – nes taip iš tiesų bus, ir visai netrukus – matau visus mažus ženklus, pasiruošimą ligoninėse ir pan. – kai pagalvoji, kraupu – kartais prisimenu baisumus, po mūšio atgabenamus sužeistuosius, ir apie mūšio lauko vaizdus, ir sunkiai galiu patikėti savo paties prisiminimais – koks siaubingas dalykas yra karas – Mama, atrodo, kad ne vyrai, bet daugybė velnių ir budelių skerdžia vieni kitus –

Brangi mama, dvidešimt kartų per dieną galvoju apie tavo pasiligojimą – O, kaip tikiuosi, kad nėra taip blogai, kaip parašė Jeffas, jis rašė, kad tau blogiau, nei kada nors yra buvę – ir jis man dar parašys – jis turi tai padaryti, net jei tik kelias eilutes – gal ką girdėjai iš Mary[9] ir jos šeimos?

Ką gi, miela mama, tikiuosi, kad šis laiškas tave pasieks skausmui ir peršalimui atlėgus – parašyk apie mažąsias mergaites[10] ir Mat, ir visus –

Waltas

 

Vašingtonas
Antradienio popietė k[ovo 29]

Brangiausioji mama,

Vėl parašiau George‘ui į Noks[vilį] – atrodo, kad kol kas reikalai ten pablogėję – Čia mes manome, kad mūsų pajėgos bus stipriausios Virdžinijoje šį pavasarį, ir viskas linksta Ričmondo paėmimo link – Grantas yra čia, dabar jis štabo būstinėje, Brendžio stotyje – neilgai trukus tikimės mūšio, yra daugybė požymių – Manau, jau sakiau tau, kad jie iš fronto atsiuntė visus ligonius – maždaug prieš keturias naktis čia [buvo] siaubingai lietinga popietė [ir naktis] – Taigi, per patį lietaus smarkumą [naktį?] atvyko traukinys [sergančių?] ir sužeistųjų, daugiau nei šeši šimtai [karių], stotyje – [tai b]uvo vienas tokių pačių [senųjų] vaizdų, negalėjau sulaikyti ašarų – daugelis vargšų jaunų vyrų turėjo būti gabenami neštuvais, uždengti antklodėmis, kurios greitai permirko iki siūlo lietuje – Daugeliu atveju tai buvo ligoniai, tačiau kai kurie rimtai sužeisti – atėjau į artimiausią ligoninę ir padėjau – Mama, tai buvo baisi naktis (ano penktadienio naktis) – gana tamsi, gūsingas vėjas, o lietus pylė kaip iš kibiro – Vienas vargšas vaikinas (tai tik vienas pavyzdys iš šešių šimtų) man atrodė gana jaunas, gana nedidukas (po visko pažvelgiau į jo kūną) – jis šiek tiek dejavo nešikams jį nešant – ir vėlgi, kai jie nešė jį pro ligoninės vartus, pastatė neštuvus ir jį apžiūrėjo, o vargšas vaikinas buvo miręs – jie nunešė jį į palatą, nedelsdamas atėjo gydytojas, bet visa tai buvo beprasmiška – blogiausia dargi ir tai, kad jis visiškai niekam nežinomas – nieko nebuvo ant jo drabužių, kaip ir su juo pačiu, kas leistų atpažinti – ir jis visiškai nežinomas – Mama, užteks kankinti širdį tokiais dalykais – labai tikėtina, kad jo bendražygiai niekad ir nesužinos, kas jam nutiko – vargšas vargšas vaikas, atrodė, kad jam ne daugiau aštuoniolikos –

Pastaruoju metu jaučiuosi, lyg man būtina pertrauka, savijauta gera ir esu pakankamai energingas, ir niekad nesijaučiau geriau, tačiau mano jausmus didžiąją laiko dalį veikia skausmingos aplinkybės – viskas tik blogėja ir blogėja, kalbu apie ligonių kančias, ir kaip jau esu sakęs anksčiau, tie, kurie su jais susiję, tampa vis beširdiškesni ir abejingesni – Mama, kai matau paprastus kareivius, ką jie turi pereiti, ir kaip visi, rodos, stengiasi juos apvogti, ir kaip juos bandoma bet kokiais būdais apgauti, netgi mirštančio kareivio pinigai pavagiami kokio niekšiško tarnautojo, ar iš kai kurių ligonių, net iš po galvos, o tai dažnas atvejis – o tuomet agonija, kurią matau kasdien, aš kone bijau pasaulio – Mama, pasistengsiu kitą kartą parašyti linksmiau – bet tai yra tai, ką aš matau – ką gi, sudie šiam kartui, brangi Mama –

Waltas

Mama, gavau tavo laišką, kuriame rašoma [kad tau] geriau – ar jau beveik pasveik[ai? – Aš] tikiuosi, kad labai grei[tai vėl] parašysi – man dėl [tavęs] neramu – siunčiu savo meilę Jeffui ir Mat ir visiems – 

 

Vašingtonas
’64, kovo 31 d., ketvirtadienio popietė

Brangiausioji mama,

Kaip tik šią akimirką gavau tavo laišką su pirmadienio vakaro data – brangi mama, jokiame laikraštyje nemačiau nieko apie tai, kur yra 51-asis pėstininkų batalionas^[11], kaip ir nieko negirdėjau, bet vis tiek dėl jų jaučiuosi neramiai, numanau, kad jie yra Noksvilyje, Tenesyje – Mama, dabar jie atsiskaito su daugeliu šios kariuomenės pulkų – bet dėl George‘o, manau, bus uždelsimų siunčiant pinigų ir pan. – brangi mama, norėčiau turėti šiek tiek pinigų, kad nusiųsčiau tau, bet gyvenu kone vėjo perpučiamomis kišenėmis – mama, kaip nors pasistengsiu tą kažką atsiųsti ir tikiuosi, kad nesijaudinsi ir nesijausi liūdnai dėl piniginių reikalų – žinau, kad viskas labai brangu – Mama, manau, kad gavai mano laišką, rašytą antradienį, kovo 29 d., ar ne?

Rengiausi rašyti Jeffui daugiau nei mėnesį – planavau parašyti gerą ilgą laišką, tačiau kažkas mane stabdė, tai vienas, tai kitas dalykas – bet rytoj būtinai pasistengsiu parašyti –

Mama, du mėnesius buvau blogiausiame įmanomame kančių ir mirties sūkuryje – vienintelė paguoda, kad buvau saulės spindulių jų kančiose ir nusiminusiose sielose bei kūnuose priežastimi – buvau ir su daugeliu mirštančiųjų –

Ką gi, mama, nesijaudink dėl parduotuvės sąskaitos ir pan., nors žinau, kad tarsi, jog lengviau pasakyti, nei padaryti – (Aš pats, manau, dėl žemiškų dalykų jaudinuosi mažiau nei bet kada, jei tai įmanoma) – Pasakyk Jeffui ir Mat, kad siunčiu jiems savo meilę – Gen. Grantas iš fronto ką tik atvyko į miestą – apylinkėse čia vėl vien purvynė – Šį vakarą eisiu pas spiritualistinį mediumą^[12], manau, kad tai, be abejo, bus vien apgaulė, papasakosiu kitame laiške – brangi mama, išlik viltinga –

Waltas

Kaip Californy? – pasakyk Hat[13], kad jos dėdė Waltas vieną dieną apsilankys namuose ir pasiims ją į Niujorką pasivaikščioti Brodvėjumi – vargšelis Jimas^[14], norėčiau jį pamatyti – turiu vieną turtingą draugą, jis nori, kad keliaučiau su juo į Idahą uždirbti pinigų^[15] –

 

Vašingtonas
’64, balandžio 5 d., antradienio popietė

Brangiausioji mama,

Vakar gavau Jeffo laišką – jis rašo, kad tu dažnai per sunkiai dirbi, per daug eikvodama jėgas, tikriausiai šveisdama ir pan., o blogiausia, kad, bijau, tai tiesa – mama, aš neprieštaraučiau ir nebūčiau prieš šveitimą ir panašius dalykus, jie gal ir reikalingi, tačiau nė pusė tiek nereikalingi, kiek tai, kad turi būti kiek įmanoma sveikesnė ir nevargintų reumatas bei peršalimas^[16] – Jeffas rašo, kad sesutė persirgo vėjaraupiais – ar jau visai pasveiko – noriu sužinoti – Taigi, Nance^[17] susilaukė dar vieno vaiko, vargšelis mažylis, neatrodo, kad bus didelė šventė, vargšas mažutėlis, tokie laikai.

Čia siaubingai lietingi orai – šiandien lyja, nepaliaujamai ir pagiežingai – kareiviai stovykloje patiria to pasekmes, ir ligoniai, daugelis jų – labai daug reumatizmo atvejų ir gerklės ligų – Vėl parašiau George‘ui, išsiunčiau į Noksvilį – Mama, šį rytą gavau laišką nuo Lewiso Browno, jaunojo vyro, kuriam maždaug prieš du mėnesius amputuota koja – (tas, šalia kurio kelias naktis nakvojau ligoninėje po amputacijos, nes baimintasi kraujoplūdžio) – jis namie Elktone, Merilende, atostogose, jis nori, kad ten atvažiuočiau, bet manau, kad nevyksiu, jam puikiai sekasi – šiuo metu ligoninėse pilna tokių, kuriems labai prastai – tiek daug kareivių po dvejų ar dvejų su puse metų palūžta, dėl pervargimo ir blogos mitybos, kiaulienos, sudžiūvusios duonos, blogo arba visiškai jokio vandens ir t. t. – taigi, juos atgabena čia. O, tai siaubinga ir ilgainiui tik blogėja, blogėja, blogėja – galvojau, kad sunku matyti sužeistuosius, bet kartais manau, kad regėti šiuos vis dėlto graudžiau –

Ką gi, mama, buvau susitikęs su didžiuoju spiritualistiniu mediumu Fosteriu, buvo tokių mažų dalykų, kurie kai kam galbūt pasirodytų įdomūs, tačiau aš neįžvelgiau tame nieko, verto pavadinti antgamtišku – nežengčiau nė žingsnio dar vienam apsilankymui ten, kad pamatyčiau tokius dalykus ar net dvigubai tiek – buvo visokie stalų bilsčiojimai ir daug nesąmonių – vieną artimiausių dienų grįžęs namo papasakosiu tau išsamiau –

Jeffai, atrodo, nelemta man parašyti tau ilgo laiško, galvojau padaryti tai šiandien, bet taip išeina, kad vos spėsiu į paštą šiandien nunešti šį – O, kaip aš noriu tave pamatyti, ir sesutę su Hat – Na, aš suraičiau puikų laišką, taip skubiai, kaip tik gebėjau rašyti –

Trečiadienio priešpietis – Mama, vakar pašte laiško negavau – ką tik papusryčiavau, išgėriau geros arbatos su puikiu skrebučiu ir sviestu – rašau tai savo kambaryje, Šeštosios g. 456 – atrodo, kad audra baigėsi – brangi mama, tikiuosi, kad laikaisi gerai ir esi pakilios dvasios – Rašyk man taip dažnai, kaip tik gali, ir Jeffas taip pat – ar yra žinių iš Han?

Waltas

 

Vašingtonas
1864, balandžio 10 d.

Brangiausioji mama,

Gavau tavo laišką ir iškart išsiunčiau tą, kurį atsiuntei George‘ui – tikriausiai gavo jį kitą dieną – iš jo laiško sulaukiau dieną prieš tavąjį – ketinu vykti į Anapolį ir su juo pasimatyti –

Mama, labai greitai tikimasi mūšių pradžios, apie tai byloja visi požymiai – pastaruoju metu čia sulaukėme smarkiausių liūčių, kokias tik man yra tekę matyti – dabar pusėtinai malonus oras – Kongrese labai jaudinantys laikai – variagalviai^[18] niršta ir nori Pietų Konfederacijos pripažinimo – tai puikus metas, po visko, ką jie padarė, ir visko, kas paaiškėjo per pastaruosius trejus metus, pakalbėti apie pripažinimą to, kad jie yra tokie piktadariai – Po pirmojo Frederiksburgo [mūšio]^[19] pats jaučiausi netekęs drąsos ir abejojau, ar mūsų vadai galėtų toliau kariauti – bet tai jau praeityje, karas turi tęstis – ir aš mielai pats eičiau į [karių] gretas, jei manyčiau, kad taip būčiau naudingesnis, nei esu dabar, o kartais aš to nežinau –

Mama, tu nenumanai, kokie jausmai apima žmogų po to, kai jis matė ir patyrė tai, kas vyksta stovyklose, kariuomenėje, tarp sužeistųjų ir pan. – jis ima giliai jausti tai, ko anksčiau nebuvo jautęs – vėliava, „Yankee Doodle“^[20] melodija ir panašūs dalykai sukelia niekad anksčiau nepatirtą poveikį – tokiomis aplinkybėmis mačiau ašaras ant vyrų skruostų, o kiti išblykšta – Turiu mažą vėliavėlę (ji priklausė vienam iš mūsų kavalerijos pulkų), duotą man vieno sužeistųjų – ją paėmė vienas separatistų kavalerijos mūšyje, o nedidelėje kruvinoje kovoje išgelbėjo mūsų vyrai, tai kainavo trijų vyrų gyvybes, tik vienos nedidukės vėliavėlės atsiėmimas, keturi prieš tris – mūsų vyrai ją išgelbėjo ir atplėšė nuo mirusio sukilėlio krūtinės – visa tai vien tam, kad vėl atgautų savo mažą vėliavėlę – šis vyras, kuris ją turėjo, buvo labai sunkiai sužeistas, ir jie leido jam pasilikti vėliavą – aš su juo praleidau daug laiko, jis sakė norintis man ką nors duoti, jis nesitikėjo išgyventi, tad davė man tą vėliavėlę kaip atminimo dovaną – miniu tai, mama, kad parodyčiau tau to jausmo pavyzdį – nėra tokio pulko, kavalerijos ar pėstininkų bataliono, kurie, esant progai, nepasielgtų taip pat –

Balandžio 12 d., antradienio rytas. Mama, pabaigsiu savo laišką šį rytą – šiandien graži diena – vakar vėlai vakare buvau Kongrese, buvo labai karšta naktinė sesija apie vyrų, kurie nori pripažinti Pietinę Konfederaciją, pašalinimą – Turėtum išgirsti kalbančius kareivius – jie įsikarščiavę iki beprotybės – tikriausiai ne vien kariuomenėje, bet ir čia turėsime karštą metą – kareiviai ištikimi kaip Šiaurinė žvaigždė – Siunčiu tau keletą vokų ir vieną George’ui – Parašyk, kaip laikaisi, brangi mama, ir kaip visi kiti – noriu jus visus pamatyti – Jeffai, mano brangus broli, norėčiau, kad būtum čia, ir Mat taip pat – Parašyk, kaip sesuo – Aš įprastai gerai, tikrai kasdien puikiausiai – noriu po mėnesio atvykti ir pasistengti išleisti savo „Būgno dūžius“ – galvoju, kad tai galėtų būti ir finansinė sėkmė – Brangiausioji mama, tikiuosi, šis laiškas pasieks tave kuo puikiausiai besijaučiančią, kaip ir brangiąją seserį Mat ir visus.

Waltas

 

Vašingtonas
’64, balandžio 19 d., antradienio vidurdienis

Brangiausioji mama,

Jau daugiau nei savaitę neturėjau jokių žinių iš namų, tikiuosi, kad tu laikaisi gerai, brangi mama, kaip ir visi kiti – mano gyvenime nieko naujo ar neįprasto – galiu tau rašyti tik tą patį apie apsilankymus ligoninėse ir t. t. – Taip pat nieko negirdėjau apie George’ą – gal tu girdėjai ką nors? Parašiau jam į Anapolį – Šiandien čia gana šilta, po ilgo liūčių prakeiksmo, o paskutinės dvi ar trys dienos buvo labai neblogos – Mama, tikriausiai gavai mano praeito antradienio, 12 d. laišką –

Praeitą savaitę naktimis ėjau į Kapitolijų debatų dėl pono Longo^[21] pašalinimo – buvo naktinės sesijos, labai vėlai – man patinka naktį eiti į Atstovų rūmus, ten pati nuostabiausia salė, tokia prabangi ir didelė, ir naktį ten šviesiau nei dienomis, ir vis tiek toje šviesoje sunkiai įžiūrėsi, ji sklinda per stiklinį stogą — tačiau narių kalbėjimas ir gebėjimai beveik visuomet prislopinti, labai įdomu ir liūdna matyti ten tokius talentus, tokiais baisiais laikais kaip šie, – sakyčiau, kad tokius pat talentingus, kaip mūsų senas bičiulis dr. Swalmas^[22], maždaug tokius – gal pagalvosi, kad juokauju, bet nejuokauju, mama – kalbu visiškai rimtai – Kapitolijų laikui bėgant imi pamėgti, ypač kai jie dabar ant viršaus užkėlė statulą, ir ji labai gerai matoma, tai puiki bronzinė statula, manyčiau, Laisvės dvasia^[23] – ji nuostabiai atrodo leidžiantis saulei, man patinka nueiti ten ir į ją žiūrėti, kai saulė būna jau kone nusileidusi, ji švyti ant statulos šalmo, ir šis mirguliuoja ir žioruoja kaip didžiulė žvaigždė, atrodo išties neįprastai –

Ką gi, mama, štai ir prasideda dar viena vasara, ir kas gi gali pasakyti, ką ji mums atneš? – šios vasaros kampanija žada būti aktyvesnė ir žiauresnė nei kuri nors prieš tai – Kaip rašiau tau ankstesniame laiške, Grantas pasiryžęs padaryti viską, kad užimtų Ričmondą ir palaužtų niekšingus banditus, kurie čia įsigalėjo kaip „vyriausybė“ – jis tam rimtai nusiteikęs, visa jo siela ir mintys pašvęsti tam naktį ir dieną – jis tikriausiai labiausiai pasišventęs iš visų vadų ar netgi vyriausybės – o tai jau kažkas, ar ne, mama, – ir jie daro viską, kad kovotų už savo paskutiniąją galimybę – kviečiasi savo pajėgas iš pietvakarių ir pan. – Brangi mama, perduok mano meilę brangiam broliui Jeffui ir Mat, ir visiems – rašau savo kambaryje, 6-ojoje g. –

Waltas

Šaltinis: whitmanarchive.org
—–
[1] „Sesute“ šeimoje vadinta W. Whitmano brolio Thomaso Jeffersono (Jeffo) Whitmano antroji dukrelė Louisa Whitman (čia ir toliau, jei nenurodyta kitaip, – vertėjos pastabos).
[2] Kovo 6-ąją poeto brolis George‘as Whitmanas iš Našvilio (Tenesio valst.), pakeliui į Noksvilį (Kentukio valst.), laiške motinai rašė savo lagaminą radęs nepaliestą. (W. Wh. archyvo inf.)
[3] J. Whitmano žmona Martha, šeimoje vadinta Mat, Mattie.
[4] Išleista 1865 m.
[5] W. Whitmanas apie savo paskaitų planus motinai rašė 1863 m. birželio 9 d. laiške. Matyt, paskatintas bičiulio, amerikiečių rašytojo, dailininko, natūralisto ir filosofo Johno Burroughso entuziazmo, buvo sutikęs Vašingtone skaityti paskaitas 1964 m. sausio 20–25 dienomis. Vis dėlto šiems planams nebuvo lemta išsipildyti. (W. Wh. archyvo inf.)
[6] 1864 m. kovo 11 d. laiške J. Whitmanas broliui rašė, kad motinai „sunkiausias peršalimas, kokį man teko matyti“ ir kad jie turi sunkumų su šeimininkais Brownais dėl nuomos. (W. Wh. archyvo inf.)
[7] Apie motiną Jeffas rašė kovo 19 d.: „Ją kamuoja nuolatiniai dideli skausmai […] Dieną ar dvi ji buvo kone bejėgė… Išties baiminuosi, kad ji susižeidė ilgam.“ Jeffas niekad neperdėdavo aprašydamas situaciją, visuomet nuspėdavo nelaimę, ypač jei tai būdavo susiję su motina. Taip pat jis skundėsi, kad per šykštumą motina nenusisamdo pagalbininkės namuose. Nesutarimai su Brownais buvo numalšinti ir abi šeimos liko dar metams gyventi Portlando bulvare. (W. Wh. archyvo inf.)
[8] Ulyssesas S. Grantas – amerikiečių kareivis, politikas ir valstybės veikėjas; 1869–1877 m. buvęs 18-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.
[9] W. Whitmano sesuo Mary Elizabeth Whitman.
[10] Matyt, omenyje turimos Jeffo ir Mat dukros Manahatta ir Jessie Louisa.
[11] Jame tarnavo poeto brolis George‘as Whitmanas.
[12] Kalbama apie įžymų mediumą Charlesą H. Fosterį. Apie jį savo knygoje „The History of Spiritualism“ rašė Arthuras Conanas Doyle‘as. (W. Wh. archyvo inf.)
[13] Jeffo pirmoji dukra Manahatta Whitman, šeimoje vadinta Hat, Hattie.
[14] Jimas buvo W. Whitmano sūnėnas, brolio Andrew Jacksono Whitmano sūnus. (W. Wh. archyvo inf.)
[15] W. Whitmanas tikriausiai turi omenyje amerikiečių tyrinėtoją, kelių statytoją Johną Mullaną. (W. Wh. archyvo inf.)
[16] Jeffo laiškas W. Whitmanui neišliko, tačiau jis neabejotinai pakartojo ankstesniuose laiškuose išreikštą susirūpinimą, kad ponia Whitman atsisako samdytis pagalbos namų ruošoje. Savo balandžio 14 d. laiške motinai George‘as paantrino savo broliams: „Mama, esu tikras, kad nepakankamai savimi rūpiniesi, ir jei tik pasisamdytum ką nors, kas ateitų ir dirbtų tau du ar tris kartus per savaitę, ir leistum už tave šveisti ir valyti, esu įsitikinęs, kad tavęs taip nebevargintų peršalimai ir luošumas. Nereikia sakyti, kad negali sau to leisti, mamyte, nes užtikrinu, kad siųsčiau tau pakankamai pinigų, kad viskas vyktų po senovei (o tau nereikėtų dirbti taip, kaip iki šiol).“ (W. Wh. archyvo inf.)
[17] Nancy Whitman, poeto brolio Andrew Whitmano žmona, šeimoje vadinta Nance. (W. Wh. archyvo inf.)
[18] Variagalviais [Copperheads] (taip pat – Taikos demokratais) buvo vadinami šiaurinių valstijų demokratai pacifistai, prieštaravę pilietiniam karui.
[19] 1862 m. poetas aptiko savo brolio, leitenanto G. Whitmano pavardę 51-ojo pėstininkų bataliono sužeistųjų Frederiksburgo mūšyje sąraše. Anuomet W. Whitmanas išvyko iš namų Brukline į Frederiksburgą ieškoti brolio.
[20] „Yankee Doodle“ – populiari amerikiečių liaudies daina, dar ir dabar patriotiškai dainuojama JAV, be to, tai – Konektikuto valstijos himnas.
[21] Kalbama apie Alexanderį Longą, Jungtinių Valstijų kongresmeną demokratą. (W. Wh. archyvo inf.)
[22] Omenyje turimas gydytojas Samuelis J. Swalmas, gyvenęs Brukline. (W. Wh. archyvo inf.)
[23] Laisvės statula, taip pat vadinama Ginkluotąja laisve ar tiesiog Laisve – Thomaso Crawfordo sukurta bronzinė statula, nuo 1863 m. vainikuojanti Jungtinių Valstijų Kapitolijaus pastato kupolą Vašingtone.