literatūros žurnalas

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7

 

* * *

būtis tik slenkstis jį įveikus
prasideda žvaigždėtas antilaikas
kur tu dvasia minties greičiu judėsi
viena antgamtės šviesoje budėsi

* * *

minties joga ugninis širdies branduolys
būtis padalinta į aštuonias dalis
Budos kelio kuriuo tu gyventi turi
jei save tuštumoj lyg iš nieko kuri

* * *

dvasia kai srautas kūnas kaip dvasia
klajojantis po kosmą karmos vėjas
būties širdis lyg saulė sutvėrėjo
pražydusi substancija šviesia

* * *

augalas kurio šešėlis saugo mane
nušvitimo medis žieve ugnine
prie jo mintyje širdimi prisilietus
jungia dangų ir žemę auksiniai lietūs

* * *

sapne po antitikrovę klajodamas
apie kosminį Dievo kapą galvodamas
visų tvarinių tarsi Buda gailėdamas
amžinybės fone žemės aurą regėdamas

* * *

viena ranka kùria kita griauna deja
metafizinė properša dykumos kelyje
Dievo kūną ėdanti kiaulė kvaila žmoguje
iš Prometėjo ugnies telikusi žarija

* * *

atsakysi už žodį kaip daiktą
šviesdamas ten kur tamsa
būties metafizinį skaistų
branduolį jungia šviesa

* * *

dvasia kūnu mariu apvilktoji
Dievo vardo slaptažodį šventą kartoji
amžinybės tėkmėj atvertoji
tarp dangaus ir žemės duotoji

* * *

dievinu daiktus kuriuos tu lieti
kūno stabui jie sutverti
tyliai mąstyti apie tai ko nebus
mintis matyti tarytum stabus

* * *

minčių praregėjimai tylūs
pasaulis gilus ir klaidus
į begalybę dalelių suskilęs
pažinimo vaisiaus vidus

* * *

meile tavo astralinį kūną
tarsi žodį belaikį mylėti
nieko šiame pasaulyje nebūna
be tavęs vien sapnai gėlėti

* * *

mirties ir kančios kultūra
nukryžiuotojo kūnas belytis
kur prasideda dvasios drama
iliuzijų tamsos dalelytės

* * *

būties tamsa su nebūtim susieja
bet pro žvaigždes regi kūrėjo sielą
kuri tarytum atspindys visatos
patekęs į ugninį žemės ratą

* * *

daiktus pradėjus ir baigus
ten kur mirtis išnyko
sklando ledinis žaibas
virš erškėčių vainiko

* * *

minčių dykuma sąmonės klodus paliečianti
saulė žalia antivisatoje šviečianti
būvis kuris yra tu jį praregėsi
anapus minties kaip tikrovės budėsi

* * *

psichokosminis laiko vidus
sodas meilės srovėms pavaldus
kai žengi į jį pamaldus
nušvitimo medžio vaisius saldus

* * *

labirinte per tamsą bridai
tarsi purvą ji švietė juodai
su krauju sumaišyti nuodai
buvo kosminio blogio žiedai

* * *

dvasia praėjus tamsą ledą karštį
lengva kaip dulkė nevalia suteršti
tamsybių sferoj imant blogiui neršti
su pranašais jai dykumoj nukaršti

* * *

Dieve esu dalelė
tavo būties sutvertosios
girdėsiu tave per širdį
savo kančią aukosiu

* * *

būtis iš kalbos iškyla
pro vienuolišką sąmonės tylą
tarsi siela nuo kūno atskyla
virš tamsos gaivalų pakyla

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8-9 / galvojimas apie pasaulį kai mintis tarytum iš psichokosminių dalelių sudaryta atspindi tai kas meilės būčiai duota dvasia su žodžio kūnu sužieduota juoda tyla tarytum prirakinta joje dvasia nušvitusi žaliai

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8-9 / Bodlero saulė žydinti žaliai ir blogio gėlės nuo kurių apakę nakties drugiai į juodą liepsną lekia ją skrodžia gintariniai spinduliai miega angelas prie bedugnės rugiuose nematomoji daiktybė jo sapnuose tarp sparnų...