literatūros žurnalas

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2

* * *

Kaip gyveni?
Kaip kada. Kaip išeina.

Sportuoti pradėjau,
Vaikštau kasdien į baseiną.

Kaip gyveni?
Saulių atsimeni? Numirė.

Miršta visi viens po kito.
Iš eilės, lyg pagal numerį.

Kaip gyveni?
Turiu pinigų, gavau algą.

Nusipirkau avokadų.
Mėsos nebevalgau.

Kaip gyveni?
Dabar švenčiu, geriu vyną.

Aš klausiu, kaip tu gyveni?
Ak taip. Vienišyn vis.

 

 

Be pykčio

 

bjauraus buvau būdo, bet, sako,
kiek suminkštėjau sendamas

nė velnio, nieko aš nesuminkštėjau,
dabar dar piktesnis negu jaunystėje

tik pasenau, daugiau nebėra jėgų
ištisai kumščiais mojuotis

tai ir sėdžiu ant suolelio
nejudėdamas, raminu save

burbu panosėj – visų durnių vis tiek
jau nebespėtum primušti.

 

 

Kad jau taip

 

nusipirkau pūkinę striukę –
nebuvo žiemos

 

nusipirkau tamsius akinius –
nebuvo vasaros

 

ką gi, kad jau taip

einu pirkti karsto

 

 

Lietuvio mirtis

 

giltinė
su styrančia
žagrės rankena

 

 

Daryba

 

jei tave gerbia –
vadinasi, esi gerbtinas

 

jei tave myli –
vadinas, esi mylėtinas

 

jei tave mini –
vadinas, esi minėtinas

 

jei tave tarantina –
vadinas, esi tarantinas

 

jei tau šika ant galvos –
esi šiktinas antinas galvotinas.

 

 

Org(anizac)ija

 

viso pri-
viso kieme:
visokie me-
nininkai
visuome-

ninin-
kai mur-
kia man kur-
kime kar-
tu o ką tu aš
tai ne man
koktu

 

 

Mes jį bandėm išgelbėt, o jis ir sako:

 

Tai ne aš nuėjau ne tuo keliu.
Tai jūs nuėjot ne tuo keliu!

 

 

Šamanas

 

Kai vyrai kariavo, ėjo rungčių, sekė viens kito pėdsakais,
Aš sėdėjau prie laužo ir žiūrėjau į vaikus ir į moteris.

Aš žiūrėjau ir mokiausi. Dabar jau galiu pasakyti:
Visos manosios galios yra iš vaikų ir moterų.

Didžioji Dvasia nelanko karių – o ir ką ji jiems tartų?
Tegul žaidžia. Tegul kaunasi, tegul dalinasi grobį.

Jie žiūri į mišką ir mato visų savo priešų pėdsakus.
Aš žiūriu į upę ir matau, kas mums visiems nutiks.

Visos manosios galios yra iš vaikų ir moterų.

 

 

Kaip atsiranda vaikai

 

jai nuo to norėjimo jau
vinguriuoja srovelė per šlaunį, o jam
nuo statumo net riestas

ohoho, gyvasties!

į du kūnus jau niekaip
nebetelpa.

 

 

Eureka

 

esu per sunkus šitam
lengvam gyvenimui

todėl ir skęstu

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Linkiu šimto metų. Linkiu tau gyvent šimtą metų – kad spėtum. Kad spėtum gerai pamatyti, kaip miršta tavo tėviškė, tavo šalis ir tavo pasaulis.

Poezija emigruoja

2017 m. Nr. 4 / Poetas Gintaras Grajauskas atsako į Vytauto Čepo klausimus / Lietuvoje esi žinomas kaip poetas, prozininkas, eseistas, dramaturgas, dainų autorius ir atlikėjas…

Marijana Kijanovska. Grajausko dažnis

2016 m. Nr. 12 / Vasaros pabaigoje Ternopolio leidykla „Krok“ išleido Gintaro Grajausko poezijos rinktinę „Žemųjų dažnių apaštalas“. Į ukrainiečių kalbą lietuvių poeto eilėraščius išvertė poetė, vertėja, prozininkė, eseistė Marijana Kijanovska.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5-6 / Herojai. jie ateina šventai tikėdami, kad yra vieni tokie žmonės – kurie nugalėtojai ir yra tokie kitokie – kurie pralaimėtojai jie ateina puikiai žinodami, kad jie ir yra būtent tie, kurie nugalėtojai…

Rimantas Kmita. „Gražiai sau būti“

2002 m. Nr. 1 /

Liudvikas Jakimavičius. Kažkas pasibaigė. Niekas neprasideda

2000 m. Nr. 3 / Gintaras Grajauskas. Kaulinė dūdelė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1999.

Mindaugas Kvietkauskas. Iš geldelių gyvenimo

1996 m. Nr. 11–12 / Gintaras Grajauskas. Atsiskyrėlio atostogos. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.