literatūros žurnalas

Marius Burokas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1

* * *

šalto rasoto puodelio
mėnuo

vaikystė

troškulys
dar jaunas
it kumeliukas

už lango – žalumos
sūkurys
it sapne

lėtas
ir begalinis

šviesuliai
amžiams sustingę
zenite

ir vanduo

keliantis

geliąs

 

* * *

 

mano bobutė
tarp tirštų agrastų
žiedadulkių
žolės sultinys
trykšta tarpupirščiuos

visi artimųjų vardai
klampioj juodoj beprotybėj
po užmerktais vokais
prabėga
raina vos atpažįstama
katytė

visi žinomi daiktai
skausmo migloj
votyse įklimpę
aštriais kampais
duria paširdžius

visa jos esybė
tos tirštos žiedadulkės
mirties vasaros blyksnis
lyg kas
saulei spiginant
būtų langą pravėręs

blykst

ir krenta tamsa
prišąla tarpupirščiuos
žolės syvai
sukreša
žiedadulkių luobas

blykst

ir tik
šilumos pasigedus
tyliai iš patalų
išsliuogia
raina katytė

 

 

* * *

 

esi
naktižiedė

matinė
lelijos lempelė

blausioji guodėja
pieno plaukais

prieblanda
tavo durys
ir šnabždesiai

niekada
tavęs neužteks

esi pilkšva
dulksna
virš eglių

pamirštas
bukas maudimas
liežuviui
nunėmus

klūpant
jau po saulėlydžio
vaiduokliškoj
mėnulio
monitoriaus
šviesoj

 

Vilnius. Liepa

erdvus sekmadienis prieš lietų. tik liepos tyliai barsto žiedus, o parko ūksmėje raudonai šviečia ledų prekeivio vežimėlis. ir pirmos katės tyliai žengia iš senamiesčio laiptinių. kieme prie smėlio žiovaudamas stovi anksti pakirdęs vaikas. ramybė trauksis tuoj. skambės varpai, kavinėse cinksės šaukšteliai ir pro Aušros vartus įžengs dairydamasis smalsiai svetimšalis.

 

Savanorių–Gerosios Vilties

rajono žiauna, prismaigstyta paraudonijusių sovietinių dantų; pridvisusių urnų darnios eilės; liūdesys čia paklotas tvarkingai, seniai – suskilusiom pilkom plytelėm; net žalumos ryškumas prisuktas; laikas srūva klastinga upe, pilna duburių, prisiminimų slenksčių; čia gali būti tik mažas, vaikystėje – skubėti tamsia pritelžta požemine perėja, sugniaužęs kumštyje maišelį, skubėti ir žinoti – vienatvė nebepaleis.

 

* * *

 

apgailėtini
Vilniaus angelai

plačiais pasturgaliais

baisūs
savo baltu aklumu

seniai nurašyti
iš visų dangiškųjų
mūšių

tremtis
tremtis mūsų mieste
jiems paskirta

vienatvė
ir gundymai
nuoboduliu

žinom
tokie ir turi būti
mus ganantieji

jų plunksnų miegu
uždusime

 

 

Alepas

 

pragaras
tai kauksmas

tai niekad
nenusėdančios
dulkės

tai kilimas
ir spintelė
likę
iš viso
gyvenimo

tai vaikas
susirietęs
prisispaudęs
prie artimo kūno
jo akys –
mirusiojo

pragaras –
tai tu
pelės suriestais pirštais
smalsus
nusigręžęs

– – – – – – – – – –

dabar
gali verkti

 

 

Žydų kapai.
Zarasai – II

gedulo dantim
užsėtas
tas miškas

mirties žiauberėm
sužiedėjus
kalva

slenka palinkę
prieš ežero vėją

braunasi
pro erškėtrožių
raizganas

———-

jau matom
juos

išgenėtus

nuluptom samanom

nuo vardų
nuo atminties

 

 

Keturiasdešimt. Sentimentalus

tada reikia vandens ir horizonto
(jo brūkšnys atrodo dar taip toli),
šarkos šventiniu švarku pievoje,
svetimos šalies vėliavos ant kuoro
(kad prisimintum, kur savoji),
juodos kavos, saulės kvadrato ant stalo
(knygos, tik atverstos, nepradėtos),
pokalbio – lengvo, apie niekus, be pažadų;
jausti, kaip gaudžia tyla
(kaip vėl krusteli pasaulis, tardamas vardą,
sukimba smulkiausios detalės),
ir traukinys lėtai pajuda į naktį.

 

 

Pasaulio pabaiga turėjo būti šiandien

 

tik barometrai parkuos lesa
raudoną rasą

Ramutė Dragenytė. „Poezijos pavasario“ almanachas: kai muilas – nė krust

2019 m. Nr. 5-6 / Poezijos pavasaris 2019. – Sudarė Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Viktoras Rudžianskas, Audinga Peluritytė, Vytas Dekšnys (užsienio poetai). – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2019. – 274 p. Knygos dailininkė – Lina Sasnauskaitė.

Allen Ginsberg. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 5-6 / Ištrauka iš vieno garsiausių JAV poetų, bitniko, aktyvaus politiko, žmogaus teisių gynėjo, budisto ir vizionieriaus Alleno Ginsbergo „Staugsmo“.

Edward Hirsch. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Mano senelio eilėraščiai. Pamenu, rašydavo juos atbulomis, jidiš kalba, smulkute, įkypa, paukštiška rašysena, eilutės, regis, kilo, ropštėsi nuo puslapio sparnuotų raidžių…

Kasparas Pocius. Meilės ir gruoblėtumo poezija

2018 m. Nr. 8-9 / Marius Burokas. Švaraus buvimo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 104 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Vladimir Rafejenko. Dienų ilguma

2018 m. Nr. 8-9 / Vladimiras Rafejenko (g. 1969) – rusakalbis ukrainiečių poetas ir prozininkas. Trijų poezijos rinkinių ir šešių romanų autorius. Naujausias V. Rafejenko romanas „Dienų ilguma“

Marius Burokas. Laiškas apie tautas irgi kalbas

2018 m. Nr. 5-6 / Gerbiamas redaktoriau, prašei įspūdžių – sunku juos sudėlioti į kokią nors rišlią sistemą. Jaučiuosi kaip jūreivis, įpusėjęs kelionę aplink pasaulį. Skirtumas tik toks, kad man kiekviename uoste šiemet tenka skaityti poeziją arba jos klausytis.

Verstinė poezija: dingusi ar vėl atrandama?

2017 m. Nr. 10 / Pokalbyje dalyvavo Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Marius Burokas, LRS leidyklos vyr. redaktorius, vertėjas Saulius Repečka, „Metų“ publicistikos skyriaus redaktorius Gediminas Kajėnas

Ishion Hutchinson. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / Iš anglų k. vertė Marius Burokas / Ishionas Hutchinsonas (Išionas Hatčinsonas) gimė 1983 m. Port Antonijuje, Jamaikoje. Dviejų poezijos knygų – „Tolimasis rajonas“ ir „Lordų ir Bendruomenių rūmai“

Marius Burokas. Nivalijos

2016 m. Nr. 12 / Kaip sunku žiemą keltis, patamsyje, šeštą ryto, kai už lango nėra sniego. Kai nenujauti to blausaus švytėjimo, visus nelygumus užklojančio baltumo. Keliesi, rengiesi, krapštai iš lovų įsiraususius, šnarpščiančius vaikus…

Marius Burokas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8-9 / Iš ciklo „Užrašytos nuotraukos“ 1. Fred Herzog. Man with Bandage, 1968 / įsipjovė skusdamasis klijavo kru opščiai iš įtūžio virpančiais pirštais pleistro kryželį ir išlėkė kaip stovi marškinėliais baltais tuščia mieste tik juodosios našlės

Julija Šukys. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas

2016 m. Nr. 2 / vertė MARIUS BUROKAS / Julija Šukys – rašytoja ir dėstytoja, gimusi Kanadoje, lietuvių šeimoje, 2001 m. baigusi lyginamosios literatūros doktorantūrą Toronto universitete. Ji yra daugybės straipsnių ir esė...

Anna Halberstadt. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 1 / Vertė Marius Burokas / Atsisveikinant. Pro metų rūką įžvelgiu vaikystės smėlio paplūdimius ir pušis, drumstus upės vandenis Vilniaus priemiestyje, kur pirmąkart mėginau plaukti, vienišą traukinių švilpesį, mažyčius tėvo ir motinos pavidalus