literatūros žurnalas

„Poezijos pavasario“ svečiai:

2017 m. Nr. 5-6

Inger Elisabeth Hansen (Norvegija)

Inger Elisabeth Hansen (g. 1950) – viena žymiausių ir savičiausių norvegų poezijos kūrėjų. Išleido devynis eilėraščių rinkinius, po vieną prozos ir esė knygą, išvertė ispaniškai rašančių poetų eilių. Jos eilėraščiai verčiami į kitas kalbas, pastaraisiais metais publikuoti ispanų, kinų, arabų ir anglų kalbomis.
Yra buvusi Norvegijos rašytojų sąjungos pirmininke ir šios organizacijos Literatūros tarybos nare. Apdovanota Švedijos „Dobloug“ literatūrine premija, Norvegijos poezijos premija, „Aschehoug“ ir „Gyldendal“ leidyklų premijomis, „Triztan Vindtorn“ poezijos premija ir „Brage“ literatūrine premija. Buvo nominuota Šiaurės Tarybos literatūros premijai.

Iš norvegų k. vertė Nora Strikauskaitė

*
bet nėra tai visai tikra, nes kodėl gi jai atsiminimų nesuvėrus ant virvelės, kodėl
neprikabinus prie konstrukcijos, skirtos skraidymui, kai ji išleidžia juos
į dangų, kodėl neparišus aitvarui uodegos,
atsiminimai lai būna besiplaikstanti paskui aitvarą uodega,
aitvaras lai būna drakonas, o ji esti ta,
kuri šį drakoną skraidina, tikriausiai ji iš Kinijos, jei moka
savo drakoną taip lakint, matyt, ar gali būt
kitaip, atvykusi turbūt iš Kinijos, veikiausiai galėjo iš ten
atkeliaut, pagalvok, atkeliaut iš
Kinijos kaip tik čia, įsivaizduok, būtent čia Kinija, galbūt ji
kinų mergaitė, kuri turi savo drakoną
skraidint čia, kinė

 

 

Pambas Kuzalis (Kipras)

Pambas Kuzalis (Πάμπος Κουζάλης) gimė 1964 m. Nikosijoje. Graikų literatūros mokytojas. Jo eilėraščiai dažnai keliauja į muzikines televizijos laidas ir teatro spektaklius, publikuojami literatūros žurnaluose ir antologijose Kipre ir užsienyje. Poetas išleido tris eilėraščių rinkinius: „Žodžio siūlė“ („ραπτός λόγος“, 2003), „Vienas“ („Eνα“, 2011) ir „Beveik“ („σχεδόν“, 2015). Dalyvavo tarptautiniuose literatūros festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Graikijoje, atstovaudamas savo šaliai.

Iš Kipro graikų tarmės vertė Dalia Staponkutė

 

Pusė šilingo
Trachono1* kaimui su dviem vasaros kino teatrais

Akių naktis neužmerkė
Pakilau neregėjęs sapno
Pusė šilingo tarp pirštų
Laukiu, kol ateis vidurdienis
Petras pabers žvyro ant tako
Atvažiuos pusbroliai
eisime į kiną pas Sazeidį
Du filmai, trys antraktai
kaubojai ir plėšikai
svajonės zovada ir šūviai
iki penktos po pietų
paskui leki, kol nenumirė Ali Magro2
pusė šilingo love story
pas Evangelį
pavėsinės kinoteatre
po plaukiančiu vasaros dangumi
Bėgame, kad suspėtume
pirmoje eilėje įsitaisyti
kad Rajanas*
pamatytų
jog verkiame iš tikrųjų
Tačiau vėliau tikrai verkėme
nes turėjome išvykti toli nuo tų salių
Mums uždengė plaukiantį dangų
nuo tada vaikštome atbulomis
pasigręžę į tamsų ekraną
iki kiekvieno ryto šeštos
kai išaušta diena
neišsvajota

 

Hussein Habasch (Kurdistanas / Vokietija)

Husseinas Habaschas (Huseinas Habašas, Husên Hebeş) yra kurdų poetas, rašantis kurdų ir arabų kalbomis. Gimė 1970 m. Sirijoje, tačiau jau daug metų gyvena Bonoje, Vokietijoje. Jo poezijos rinkiniai išleisti Madride, Kaire, Damaske, Londone, eilėraščiai spausdinti įvairiose tarptautinėse antologijose, poezija versta į vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų, turkų, persų, uzbekų, rusų, rumunų kalbas. Yra dalyvavęs daugelyje poezijos festivalių įvairiose šalyse.
Eilėraščiai versti iš autorizuoto vokiško vertimo.

Iš vokiečių k. vertė Antanas A. Jonynas

Jau rytoj tu būsi senas žmogus
(sau pačiam skirta)

Jau rytoj tu būsi senas žmogus.
Lazda pasiramsčiuoti nuo šiol tave nuolat lydės.
Vienišas eisi tu,
kažką murmėdamas panosėj, lygiai kaip visi seniai.
Tapsi vis grasesnis, nusilps klausa ir tavo žingsniai
vis lėtesni darysis.
Vis dažniau šauksies pagalbos. Niekas tau nepadės.
Sapnuosi seniai prabėgusius gražiuosius laikus,
o tuo metu tavo anūkai galvos apie ateitį.
Tu keiksi tą kartą,
ir be paliovos, kaip užsikirtus plokštelė, kartosi tą patį sakinį:
„O, kokia vis tik didinga buvo mūsiškė karta.“
Tapsi pašaipos objektu savoj giminėj.
Savo požiūrius laikysi teisingais, tačiau visi iš jų juoksis.
Tavo lūpose įsispaus pagiežingas šypsnys.
Kai jie tavo akivaizdoje šnekės apie atkaklumą, tvirtybę ir tikėjimą ateitimi, tu iš jų
tikriausiai šaipysies.
Tavo kaulai darysis vis silpnesni.
Laikui einant ligos po tavo kūną landžios vis atkakliau,
nesiklausdamos jokio leidimo.
Visi troškimai ir aistros išblės tavyje,
tik mirties troškimas liksis budėti.
Jokio draugo, jokio bendražygio nebeturėsi prie šono.
Viena tik vienatvė bus tava palydovė.
Būsi nuolatos pasiruošęs išvykti.
Kapas guos tave ir viliodamas gundys.
Visi angelai tave suvedžios ir likimo valiai paliks.
Tik mirties angelas artinsis prie tavęs kaip vienintelis draugas.
Tačiau galbūt prieš pat iškeliaudamas tu pasakysi:
„Kai numirsiu, palaidokit mane čia, svetimšalių kapuos.“
Galbūt šie paskutiniai žodžiai ir bus tavo testamentas.

 

Marts Pujāts (Latvija)

Martas Pujatas gimė 1982 m. Ikškilėje prie Rygos. 2000 m. baigė Rygos Domo katedros choro mokyklą. Studijavo Latvijos universitete ir Latvijos kultūros akademijoje. Nebaigė. Rašo nuo 1998 metų. Išleido tris eilėraščių rinkinius: „Tuk tuk apie save“ („Tuk tuk par sevi“, 2000), „Mūsų daina“ („Mūsu dziesma“, 2006), „Į šviesą išnyra pati lempa“ („Nāk gaismā pati lampa“, 2013); pirmasis apdovanotas Klavo Elsbergo premija, trečiasis – Latvijos literatūros metų apdovanojimu. Dirba reklamos srityje.

Iš latvių k. vertė Erika Drungytė

*

kaip dulkės po lova susivelia į gumulą, taip į gumulą susivelia kūnas ir dvasia
pro plonus vokus spindi pirmoji šviesa, dar nėra laiko
tačiau virš galvos lengvutis kaip dulkė sklando kirvis baigties
ir tada tave įmėžia į šito pasaulio šiūpelį, kur žvilgsniai akių lyg apskretę
gartraukiai nusiurbia lengvas širdies plėves
ir tu ropoji priešpriešiais šviesai, palikdamas už savęs gleivėtą laiko vėžę

 

Elaine Feeney (Airija)

Elaine Feeney (Eleina Fyni) gimė 1979 m. Golvėjuje. Golvėjaus universiteto koledže studijavo anglų filologiją ir istoriją, vėliau tęsė studijas Korko universiteto koledže ir Limeriko universitete. Gyvena Atenri miestelyje su vyru ir dviem sūnumis, dirba anglų kalbos mokytoja. Eilėraščius rašo nuo paauglystės. Trijų poezijos rinkinių autorė: „Nepaklusnumas“ („Indiscipline“, 2007), „Kur Keitė“ („Where’s Katie“, 2010), „Radijas buvo Evangelija“ („The Radio was Gospel“, 2013). Sėkmingai dalyvauja slam poetry konkursuose. Ekspresyvų kalbėjimą apie šiuolaikinės moters gyvenimo būsenas derina su ironija bei subtiliu humoru.

Iš anglų k. vertė Dominykas Norkūnas

 

Kaip erzina narcizai, gruody pražydę

Nuskinu vieną mamai ir
surandu ją ten, aukštai kalvingoj pievoj,
ieškančią sunokusių bugienių.
Ji išmėgina mane, kai
sunešu šviežias gelsvas aukas
po žiemos saule.
Bėgam, bėgam, šaukiam juokdamosis.
Dabar žiemos saulėgrįža.
Netrukus visa virs šiltu geltoniu
ir mes pritrūksim oro.

 

Sherwin Bitsui (JAV)

Sherwinas Bitsui’is (Šervinas Bitsujis, g. 1974) – navachų tautos poetas, dviejų poezijos knygų – „Keičiantis pavidalą“ („Shapeshift“, 2003) ir „Potvynio daina“ („Floodsong“, 2009) autorius. Pastaroji pelnė Amerikos knygos apdovanojimą („American Book Award“) ir „Pen Open Book“ apdovanojimą. Taip pat yra gavęs Whitingo premiją (2006).
Poezija persmelkta navachų kultūros, mitologijos ir istorijos, savo eilėse jis bando išryškinti įtampą, kylančią tarp prigimtinių kultūrų ir šiuolaikinės miesto gyvensenos. Eilėraščiai spausdinti JAV literatūriniuose žurnaluose, įvairiose antologijose.
Šiuo metu gyvena Tusone Arizonos valstijoje.

Iš anglų k. vertė Marius Burokas

 

Ištrauka iš Sutirpti

Kaip turėtų atrodyt žemėlapis
kai juodas vanduo samstomas
iš balto vandens.

Kai tavasis veidas
suvirpina sidabrą
o ne juodauodegis elnias
liuoksintis per upelio užmarštį.
Kaipgi būtų tuomet –
pažvelgti per silikonines akis
pamatyti kirmio vamzdišką ryklę
pakibusią ant kirvio ašmens
snaudulio krašto.

 

Torgeir Schjerven (Norvegija)

Torgeiras Schjervenas (Torgeiras Šervenas, g. 1954) rašo ir poeziją, ir prozą. Išleido septynis eilėraščių rinkinius ir du romanus. Romanas „Aplinkkelis į Venerą“ („Omvei til Venus“, 1994) išverstas į kitas kalbas.
Nominuotas Šiaurės Tarybos literatūros premijai, apdovanotas Hartvigo Kirano atminimo, Literatūros kritikų, Norvegijos akademijos premijomis, Halldis Mores Vesaas poezijos premija.

Iš norvegų k. vertė Nora Strikauskaitė

 

Vis mėgstu ir mėgstu
(Man mažmožis, žmonijai svarbūs reikalai)

Laimingas tas,
kuris gali svaidyt jūron
apskritas baltas lėkštes
su veik nusitrynusiom
šviesiom gėlėm,
ir leist joms grimzti,
grimzti, džiūgauja
ir tiesiog laimingas
svaidydamas,
prie jūros
šalia didžiulių kreivų
vandenų noriu gyvent ir svaidyt

Laidyt lėkštes
su veik nusitrynusiom
šviesiom gėlėm, leist joms grimzt
atvirame kraštovaizdy,
kad ten augtų ir grimztų
gilyn iškilioj jūroj,
kad padidėtų
po jūros stambia linze,
ir skleistų šviesių gėlių
beveik išplautą šviesą plačiuose išgaubtuose
vandenyse, noriu būt laimingas
ir tiesiog svaidyt

Šiek tiek palaidyt ir pasvaidyt,
kad visų naktų pilnatvė
iki tamsos išorinės ribos
atsispindėtų lėkščių
plačių gėlėm puoštų dugnų šviesoj,
iš apačios kilstelėtoj išgaubto
vandens, lai išlenktas
vanduo krypsta ir linksta,
ir tampa jūra,
iškeliančia dieną,
ir būna laimingas, nes džiaugiasi,
kai svaidoma

Svaidyt, leist tamsai skint
žydinčias pasteles,
jas traukt iš kreivos gelmės
viršun ilgu valksmu,
kol diena praskleis angelų pievą
tarsi paukščių kupolą
ir žemišką horizontą, tiesiog
paprastai sviesdama
rytą į atvirą kraštovaizdį,
atsispindintį dideliam išlenktam vandeny

Prie jūros, didelio
kreivo vandens
noriu gyvent
ir svaidyt

 

Mariusz Grzebalski (Lenkija)

Mariuszas Grzebalskis (Marjušas Gžebalskis) gimė 1969 m. Lodzėje. Poznanės universitete studijavo filosofiją ir lenkų kalbą. Redagavo literatūros žurnalą „Nowy Nurt“, savilaidinį menų žurnalą („artziną“) „Już Jest Jutro”. Šiuo metu dirba redaktoriumi Poznanės krašto viešosios bibliotekos ir kultūros centro leidykloje („Wydawnictwo WBPiCAK“), joje rengia šiuolaikinės poezijos seriją, yra vienas svarbiausių dabartinės lenkų poezijos leidėjų.
Devynių eilėraščių rinkinių ir apsakymų knygos „Žmogus, bėgantis per mišką“ („Człowiek, który biegnie przez las”, 2006) autorius. Rinkinys „Kitomis aplinkybėmis“ („W innych okolicznościach”, 2013) apdovanotas Silezijaus premija kaip geriausia metų poezijos knyga ir nominuotas W. Szymborskos premijai. 2001 m. Austrijoje išleista į vokiečių kalbą išverstų jo eilėraščių rinktinė „Graffiti“.

Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys

 

Valtis

Kieksyk geresnis
būčiau žmogus,
jei ne gėda.
Bet argi tai kas nors gėdinga –
gėda?
Prieš daugelį metų pylė kaip iš kibiro –
mums buvo nė motais,
ežero viduryje valtyje
balsu skaitėme
Kafkos „Laišką tėvui“.
Du iš mūsų pradingo,
trečias tapo kažkuo kitu –
taip gali nutikti.
Tam tikra prasme
likau toje valtyje vienas.
Žiūriu į krantą,
prisimenu, kaip buvo,
sakau, kaip yra.